Verslo atstovai mano, kad katastrofos Japonijoje neatsilieps Lietuvos ūkiui, kuri menkai susijusi su trečia pagal dydį pasaulyje ekonomika.
„Ūkiniai ryšiai tarp dviejų šalių yra tokie menkučiai, kad net kalbėti beveik nėra apie ką. Todėl kokių nors žemės drebėjimo Japonijoje padarinių savo ekonomikai tikrai nepajusime“, - „Respublikai“ tvirtino Tarptautinių prekybos rūmų direktorius Algimantas Akstinas.
Trūksta informacijos
Mūsų gatvėmis laksto „Toyota“, „Nissan“, „Honda“, „Mazda“ automobiliai, dažname lietuvio būste rasi „Sony“, „Panasonic“ muzikos centrus, televizorius.
„Taip, mes prekiaujame įvairia japoniška buitine technika. Tačiau ji pagaminta ne Japonijoje. „Panasonic“ televizorių ar vaizdo kamerų parsivežame iš Ispanijos, Kinijos, kur jos ir gaminamos. Dėl stichinės nelaimės Japonijoje nepritrūksime buitiniam vartojimui skirtos technikos“, - dienraščiui sakė prekybos tinklo „Topo centras“ atstovas Erikas Kundreckas.
Savaitgalį buvo sustabdytos Japonijos firmų „Sony“, „Toyota“ ir kitų bendrovių gamyklos, tačiau to padarinių Lietuva taip pat kol kas nepajuto.
„Nežinome, kas ten ką sustabdė, tačiau mes dirbame visu tempu. Džiaugiamės, kad automobilių pirkėjai vėl sugrįžta į salonus, - „Respublikai“ sakė „Toyota“ automobiliais prekiaujančios bendrovės „Tok-vila“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Jadzevičienė. - Ir tikrai nemanome, kad jiems galėtume pritrūkti kokios nors detalės vien dėl žemės drebėjimo Japonijoje“.
Estijoje įsikūrusios “Toyota Baltic AS" rinkodaros vadovas Raigas Kaseorgas (Raigo Kaseorg) buvo kiek atsargesnis.
„Atkreipkime dėmesį, kad po nelaimės pirmadienis buvo pirma diena, kai japonai išėjo į darbą. Todėl geriausiu atveju tik po kelių dienų žinosime, kas keisis mūsų santykiuose su gamintojais“, - tvirtino estas.
Anot Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarptautinių ryšių vadovo Andriaus Verbylos, japonai prekybą savo pagaminta produkcija yra taip sutvarkę, kad viskas vyksta per platintojų tinklą.
„Lietuvoje neturime nė vieno rimto Japonijos gamintojo atstovo. Japoniškos produkcijos įsivežame iš kitų Europos šalių, kuriose įsikūrę jų platintojai. Stichinės nelaimės atveju tai gal ir nėra labai gerai, nes neturime patikimos informacijos“, - sakė A.Verbyla.
Eksportuotojai laukia
Statistikos departamento duomenimis, 2010-aisiais bendras Lietuvos importo dydis buvo 60,9 mlrd. litų. Iš Japonijos importavome prekių vos už 85,5 mln. litų, tai sudaro vos 0,14 proc. bendro importo. Pagal šį rodiklį Japonija yra 40-oje vietoje - po Brazilijos.
Panašus santykis yra ir tarp eksportuotų prekių. Pernai bendras eksporto mastas siekė 54,3 mlrd. litų, į Japoniją prekių išvežėme vos už 48,5 mln. litų. Tarp valstybių, kuriose Lietuva realizavo savo prekes, Tekančios Saulės šalis buvo vos 51-oje vietoje - po Jungtinių Arabų Emyratų.
Statistikos departamento duomenimis, į Japoniją nedideliais kiekiais išvežėme optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisų ir aparatų, muzikos instrumentų, tekstilės, įvairių pramonės dirbinių.
Kazlų Rūdos savivaldybėje įsikūrusi medinių namų gamintoja „Jūrės medis“ prekiauja su japonais ir tokią galimybę pasiekė tik po milžiniško įdirbio.
„Šiandien mes į Japoniją išvežame po namuką per vieną ar du mėnesius, - „Respublikai“ dėstė „Jūrės medžio“ vykdomasis direktorius Donatas Veinšreideris. - Šiandien (pirmadienį - aut. past.) buvo pirmoji diena po katastrofos, kai japonai išėjo į darbą. Mūsų verslo partnerių būstinės yra sostinėje Tokijuje ir į šiaurę nuo jo įsikūrusioje Kobėje. Tiesa, abu miestai yra tolokai nuo stichinės nelaimės zonos. Partneriai pranešė, kad yra sveiki ir gyvi. O daugiau mes nieko ir neklausėme".
Pasak D.Veinšreiderio, jei eksportas į Japoniją ir nutrūktų, įmonės rezultatams tai neturėtų didelės įtakos. Galbūt blogiau būtų latviams, kurie eksportuoja daugiau medienos ir jos dirbinių į Japoniją.
Užsidirbti irgi nepavyks
Atsigaunančiai po gamtos siautėjimo Japonijai pirmiausia prireiks statybininkų rankų. Tarptautinių prekybos rūmų direktoriaus A.Akstino teigimu, vargu ar čia lietuviams pavyks įsidarbinti.
„Japonai turi savo kompanijų, kurioms sunkmečiu verkiant reikia darbo. Be to, Lietuvos statybininkų ir mastai ne tokie, kad galėtų atlikti užsakymus suniokotoje šalyje, - sakė A.Akstinas. - Bet aišku, kad tam tik-ram laikui bus sustabdytos japonų investicijos kitose pasaulio šalyse“.
Informacija
Prekybos tarp Lietuvos ir Japonijos pokyčiai (mln. litų)
Eksportas Importas
2007 m 43,18 22,06
2008 m. 46,20 16,98
2009 m. 44,16 62,96
2010 m. 48,52 85,52
Vidmantas Užusienis
