6000 − beveik tiek projektų bus finansuota iki 2013 m. pabaigos, naudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas. Vykdomi darbai – patys įvairiausi, tačiau tarp aplinkosaugos srityje minimų prioritetų įvardinami tokie, kaip vandenvala, daugiabučių renovavimas ir atliekų tvarkymas.
Vykdant ES reikalavimus, dar iki 2009 m. liepos 16 d. buvo uždaryti visi normų neatitinkantys šiukšlių surinkimo punktai. Tikslas buvo pasiektas. Šiandien vietoje buvusių 800, dirba ir atliekas priima 11 modernių, draugiškų aplinkai sąvartynų.
Įdomu, kad senieji sąvartynai tampa aplinkos dalimi, šiukšlės juose sustumiamos į vieną vietą, dažnai formuojamos kalvos. Siekiant apsaugoti gamtą nuo teršalų, kuriuos lietus galėtų išplauti, senieji sąvartynai padengiami mišraus grunto sluoksniu, o plotas užsodinamas žole, medžiais. Nežinančiam atnaujinta vieta − tiesiog žaliuojanti pieva ar dar nelankytas piliakalnis.
Kuriant modernią atliekų tvarkymo sistemą, ne tik uždaromi senieji šiukšlių surinkimo punktai, bet įrengiamos ir žaliųjų atliekų (žolės, šakų ir pan.) kompostavimo aikštelės. Taip pat jau galime pasinaudoti šiuolaikiškomis didelių gabaritų (buitinės technikos, padangų, baldų ir pan.) surinkimo aikštelėmis.
„Naikindami senuosius sąvartynus, o ypač nelegalias šiukšlių pylimo vietas prisidedame prie pačios aplinkos išvalymo“, − pasakojo Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis.
Švarus vanduo – sveikas žmogus
Valant aplinką ir moderniomis technologijomis apdorojant atliekas, nepamirštami ir vandenvalos įrenginiai. Siekiama, kad iki kitų metų pabaigos net 95 proc. visų šalies savivaldybių gyventojų naudotųsi centralizuotai tiekiamu vandeniu ir ES reikalavimus atitinkančiomis moderniomis nuotekų sistemomis, kurias didžiąja dalimi finansuoja Sanglaudos fondas.
„Panaikinti netvarkingus šiukšlynus buvo lengviau, nei įtikinti kai kuriuos gyventojus prisijungti prie centralizuoto vandentiekio. Dalis tokių gyvena seniai statytuose namuose, kuriuose tiesiog nenumatyta vieta voniai, o tualetai įrengti lauke. Tai labiausiai ir neramina, − ypatingus atvejus analizavo I. Kiškis. − Gerai, jei išgriebimo duobės įrengtos atsižvelgiant į reikalavimus ir yra nuolat valomos. Tačiau didesnė dalis gyventojų ne tik, kad metų metais jų nevalo, bet ir naudojasi kiauromis. Taip nuodijamas šalia esančių šulinių vanduo, teršiami ežerai ir upės“.
Pasak specialisto, savivaldybių atstovai nuosekliai dirba informuodami gyventojus apie galimybes pasinaudoti ES paramos sukurtais, gyvenimo kokybę gerinančiais įrenginiais. Jie aiškina, kaip galima prisijungti prie vandentiekio, į kokius sąvartynus reikia vežti atliekas, kaip renovuoti būstus.
Renovacija irgi saugo aplinką
Nors pasivažinėjus po Lietuvą susidaro įspūdis, kad būstų renovacija juda lėtai, tačiau renovuotų butų gyventojai džiaugiasi priimtu sprendimu. Naudą lengviausiai skaičiuoti iš ekonominės pusės – sumažėjo sąskaitos už šildymą. Tačiau estetai dar džiaugiasi ir išvaizda, o aplinką puoselėjantys – mažesne tarša.
„Sakydama, kad buvau labai „už“ renovacija – meluočiau“, – mintimis dalinosi prieš kurį laiką Klaipėdoje renovuoto namo gyventoja Birutė. „Rūpintis, imti paskolą, tada mokėti, dar apmokėti sąskaitas. Maniau, kad visai gerai taip, kaip yra. Dabar drąsiai sakau - klydau. Be to, kad namas, kuriame gyvenu neatpažįstamai pasikeitė, sąskaitos už šildymą ištirpo, dar ir aplinką susitvarkėme. Žinau, kad daug pinigų skyrė Europos regioninės plėtros fondas, tačiau be mūsų bendrijos pirmininkės užsidegimo ir energijos tikrai nieko nebūtų buvę“, − džiaugėsi pagyvenusi klaipėdietė.
Pajūryje gamta rūpinamasi investuojant į pajūrio juostos tvarkymą. Jau spėję pabuvoti Palangoje turėjo nustebti pamatę vietomis net 120 metrų siekiančią pakrantę. Darbai atlikti siekiant sumažinti kranto erozijos procesų poveikį, apsaugoti ir išsaugoti paplūdimius bei kopas. Net trys Lietuvos paplūdimiai didžiuojasi mėlynomis vėliavomis. Šis tarptautinis pripažinimas reiškia, kad pliažas ne tik aprūpintas visais poilsiautojui būtinais patogumais, bet ir pažymi, kad čia rūpinamasi gamta.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
Užsakymo Nr. 2461.
