Statistikos departamentas praneša, kad 2009 metų lapkritį pramonės įmonių apklausos rezultatai parodė, jog tendencijos pramonėje mažai keitėsi.
Daugiau nei trečdalis įmonių žada dar mažinti darbuotojų skaičių
Gamybos apimtis ir gaminamos produkcijos paklausa per praėjusius mėnesius šiek tiek sumažėjo.
Produkcijos gamybos sumažėjimą nurodė 26 procentai apklaustųjų, padidėjimą – 18 procentų (prieš mėnesį – 21 proc.). Produkcijos paklausos sumažėjimą lapkritį nurodė 31 procentas apklaustųjų, padidėjimą – 13 procentų (prieš mėnesį – atitinkamai 24 ir 15 proc.).
Blogai gaminamos produkcijos paklausą vertino gėrimų ir statybinių medžiagų gamybos įmonės, gerai – vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos įmonės.
Artimiausiais mėnesiais šiek tiek blogesnė produkcijos gamybos prognozė: lapkritį 40 procentų įmonių vadovų numato gamybos mažėjimą (prieš mėn. – 36 proc.), o didėjimą – 12 procentų (prieš mėn. – 16 proc.). Blogesnė ir produkcijos eksporto prognozė: 26 procentai apklaustų įmonių prognozuoja, kad eksportas mažės, 11 procentų – kad didės (prieš mėnesį atitinkamai – 22 ir 18 proc.).
Artimiausiais mėnesiais darbuotojų skaičių žada mažinti 34 procentai apklaustų įmonių vadovų ir 1 procentas – didinti.
90 proc. įmonių susiduria su sunkumais
Pasak įmonių vadovų, kaip ir ankstesniais mėnesiais, pramonės įmonių produkcijos gamybą riboja nepakankama paklausa (nurodė 72 proc. įmonių) ir finansiniai sunkumai (32 proc.), 10 procentų įmonių vadovų teigė, kad jų gamybinei veiklai netrukdo niekas.
Statyboje verslo tendencijos išlieka panašios kaip ir praėjusiais mėnesiais. Statybos įmonių vadovų teigimu, lapkričio mėnesį darbų mažėjo: sumažėjimą nurodė 54 procentai įmonių vadovų (prieš mėn. – 48 proc.), o padidėjimą – 4 procentai (prieš mėn. – 11 proc.). Kaip ir ankstesniais mėnesiais, dauguma (86 proc.) visų apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama. Artimiausiais mėnesiais 62 procentai (prieš mėn. – 63 proc.) apklaustų statybos įmonių prognozuoja statybos darbų užsakymų mažėjimą, o 2 procentai – didėjimą. Darbuotojų skaičių žada mažinti 73 procentai apklaustų įmonių vadovų, didinti – 2 procentai.
Daugumos įmonių vadovų teigimu, svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai šiuo metu yra paklausa (nurodė 80 proc. įmonių) ir finansiniai sunkumai (52 proc.). Tik 2 procentai įmonių vadovų teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.
Mažmeninės prekybos įmonių apklausos rezultatai parodė, kad prekių apyvarta sumažėjo: apyvartos sumažėjimą nurodė 66 procentai įmonių, padidėjimą – 8 procentai (spalio mėn. – atitinkamai 69 ir 17 proc.). Dauguma (77 proc.) prekybos įmonių vadovų lapkričio mėnesį savo įmonės ekonominę būklę vertino patenkinamai, 19 procentų – blogai (prieš mėn. – atitinkamai 83 ir 13 proc.). Be to, artimiausiais mėnesiais daugiau nei pusė (60 proc.) įmonių vadovų prognozuoja savo įmonės ekonominės būklės pablogėjimą (prieš mėn. – 43 proc.), 12 procentų – pagerėjimą (prieš mėn. – 15 proc.). Darbuotojų skaičių mažinti ketina daugiau nei pusė (62 proc.) prekybos įmonių vadovų, didinti – tik 1 procentas. Parduodamų prekių kainos daugumoje (70 proc.) įmonių nesikeis.
Pasak įmonių vadovų, mažmeninės prekybos įmonių veiklai labiausiai trukdo nepakankama paklausa (nurodė 64 proc. įmonių), konkurencija (53 proc.), netobuli įstatymai (52 proc.) ir finansiniai sunkumai (42 proc.). Tik 2 procentai įmonių nurodė, kad jų veiklos neriboja niekas.
Paslaugų sektoriaus įmonių apklausos rezultatai parodė, kad lapkričio mėnesį šiek tiek pagerėjo įmonių ekonominės būklės vertinimas: 26 procentai respondentų teigė, kad ekonominė būklė gera, o 13 procentų – kad bloga (spalio mėn. – atitinkamai 24 ir 14 proc.). Teikiamų paslaugų paklausa per praėjusius mėnesius beveik nepakito, tačiau teikiamų paslaugų paklausos prognozė artimiausiais mėnesiais geresnė: 14 procentų įmonių vadovų teigia, kad teikiamų paslaugų paklausa didės, o 28 procentai – kad mažės (prieš mėn. – atitinkamai 7 ir 32 proc.). Artimiausiais mėnesiais darbuotojų skaičių mažinti ketina 35 procentai įmonių vadovų, o 6 procentai – didinti.
Įmonių vadovai, kaip ir ankstesniais mėnesiais, teigė, kad paslaugų sektoriaus įmonių veiklą labiausiai riboja nepakankama paklausa (53 proc.) ir finansiniai sunkumai (48 proc.), o 11 procentų respondentų teigė, kad jų įmonės veiklos neriboja niekas.
Ekonominių vertinimų rodiklis pagerėjo 1 proc.
Statistikos departamento duomenimis, ekonominių vertinimų rodiklis 2009 metų lapkritį buvo minus 26 procentai. Palyginti su spaliu, jis padidėjo 1 procentiniu punktu.
Pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo – 1, paslaugų sektoriaus – 6 procentiniais punktais. Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo – 6, vartotojų – 4 procentiniais punktais. Statybos pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė.
Palyginti su 2008 metų lapkričiu, ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo – 21, paslaugų sektoriaus – 15, mažmeninės prekybos – 11, vartotojų – 10 procentinių punktų. Pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo 12 procentinių punktų.
Gyventojų prognozės niūrios
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2009 metų lapkritį buvo minus 51. Palyginti su spaliu, jis sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Lapkritį 2 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 66 – kad pablogėjo, o 31 procentas gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 3, 61 ir 36 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 6 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 55 – pablogėjimo (spalio mėn. – atitinkamai 7 ir 53 proc.). 35 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 94 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 6 procentai atsakė, kad nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 92 ir 7 proc.). Spalio mėn. 1 procentas gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis pagerėjo, lapkričio mėn. taip manančių neliko. Lapkričio mėn. 9 procentai gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 64 procentai prognozavo pablogėjimą, 22 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (spalio mėn. – atitinkamai 10, 62 ir 25 proc.).
Lapkritį 91 procentas gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. (spalį – 89 proc.).
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 10 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 81 iki 91 procento, iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus padidėjimą padaugėjo beveik du kartus (nuo 30 iki 58 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir pesimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis padidėjo nuo 46 iki 55 procentų, iš jų manančių, kad padėtis labai pablogės – nuo 9 iki 18 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės, sumažėjo nuo 73 iki 64 proc., tačiau iš jų manančių, kad padėtis labai pablogės, padaugėjo nuo 24 iki 32 proc.
