Lietuvoje imigrantai sudaro 1 proc. šalies gyventojų. Tarp jų darbo imigrantų dar mažiau - nuo 0,2 iki 0,5 proc. Didžioji jų dalis – darbininkiškų profesijų atstovai: statybininkai, vairuotojai, virėjai, suvirintojai. Aukštos kvalifikacijos specialistų į Lietuvą atvyksta vos vienas kitas.
„Dauguma Vakarų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, be imigrantų ateityje neišsivers ne tik dėl demografinių priežasčių, senstančios visuomenės, bet ir perėjimo iš industrinės į žinių visuomenę, kai atsiranda visiškai kitokie darbo poreikiai“, - teigė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Būtina aiški migracijos vizija
Lietuvoje labai trūksta migracijos vizijos, kuri būtų integruota į ekonominės plėtros strategiją bei padėtų planuoti, kokių specialistų šaliai reikia.
„Jeigu norime kurti žinių visuomenę, mums reikėtų orientuotis į aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą. Taip pat reikėtų keisti požiūrį į imigraciją, žiūrėti į ją ne kaip į grėsmę, bet kaip galimybę išeiti iš krizės“, - dėstė TMO Vilniaus biuro vadovė.
Anot jos, Europa kovoja už aukštos kvalifikacijos talentus, o mes miegame arba statome barjerus jų atvykimui į Lietuvą.
„Jeigu turėsime viziją, turėsime tuos imigrantus, kurių norime, o ne tuos, kuriems atvykimas į Lietuvą yra tik tarpinė stotelė arba galimybė per Lietuvą papulti į Europą“, - sakė A. Sipavičienė.
Lietuviams dėl aukštos kvalifikacijos imigrantų reikia kovoti ne tik su Europos Sąjungos ir kitomis šalimis, bet ir su vidiniais barjerais bei baimėmis.
„Lietuvos gyventojų nuostatos imigrantų atžvilgiu yra labai neigiamos. Tam didžiausią įtaką daro politikų retorika bei žiniasklaida, ir tik labai maža dalimi prisideda asmeninės žmonių patirtys. Lietuviams imigrantai vis dar atrodo didelė grėsmė, blogis bei problemų nešėjai“, - pastebėjo A. Sipavičienė.
Tuo metu filosofas Vytautas Rubavičius jai oponavo, kad lietuvių fobija imigrantams gali būti susijusi ir su psichologiniais dalykais.
„Neigiamas požiūris į imigrantus gali būti egzistencinis savisaugos instinktas, nes egzistencinio išlikimo klausimas lietuviams yra ganėtinai aktualus“, - aiškino pašnekovas.
Kodėl lietuvius turi keisti svetimšaliai?
„Imigracija, kuri šiuo metu yra menka Lietuvoje, gali per pusmetį staiga pasikeisti ir mes galime pasijusti gyvenantys visiškai kitoje aplinkoje ir kitokiomis sąlygomis“, - svarstė filosofas.
Pasak jo, Lietuvai labiau reikia ne darbo imigrantų, o pačių lietuvių.
„Klausimas yra, kodėl Lietuvai reikia darbo jėgos, kai tiek daug jos išvyksta? Juk išvykstant tiek daug žmonių, silpnėja tautos ir visuomenės gyvybinė galia. Kodėl politikai nekuria infrastruktūros, lavinančios jaunimą, kuris paskui būtų reikalingas ir nebereikėtų tuščių darbo vietų užpildyti imigrantais“, - retoriškai klausė V. Rubavičius.
Filosofo teigimu, kadangi Lietuvoje neturime nacionalinės raidos proveržio krypčių, pagal kurias būtų modeliuojama švietimo, mokslo, darbo jėgos politika, tai reiškia, kad Lietuva nesirengia kurti tokios infrastruktūros, kuriai reikalingas išlavintas protas.
„Iš Europos Sąjungos įsivežti darbuotojus būtų nenaudinga, nes jų darbo jėga brangi. Emigravusių lietuvių sugrįžimas taip pat būtų politiškai nenaudingas, nes jie paragavę kitokio gyvenimo, grįžę norėtų politinių permainų. O štai iš trečiųjų šalių imigrantai daug pigesni ir politiškai neaktyvūs. Jie yra politiškai neutrali masė, todėl yra nepaprastai naudingi. Į juos galima nekreipti dėmesio, lengviau manipuliuoti, išnaudoti, nors to ir neleidžia įstatymai, tačiau mes visi žinome, kaip įstatymai veikia ir kaip mes mokame parodyti jais vienus dalykus, o gyventi visai pagal kitokias žaidimo taisykles“, - niūriai situaciją piešė filosofas V.Rubavičius.
Imigracijos problema lygi nuliui
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus Viktoro Majausko, šiemet į Lietuvą daugiausiai imigrantų atvyko iš Baltarusijos (573), Ukrainos (298) bei Kinijos (88).
„Iš viso sulaukėme imigrantų iš 28 šalių, pradedant mūsų kaimynais baltarusiais ir baigiant indais bei brazilais. Tarp imigrantų specialybių – nuo baleto šokėjų iki laukinių žvėrių dresuotojų“, - statistinius duomenis vardijo V. Majauskas.
Tačiau valstybės pareigūnas teigė, kad imigracija nėra problema.
„Imigracija kaip problema lygi nuliui. Yra keletas patriukšmautojų, kurie negavo vizos ir burba, kad biurokratai sudaro kliūtis išvykti ir atvykti, tačiau mano galva, imigrantai Lietuvoje įdarbinami pakankamai sklandžiai“, - tikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistas.
V. Majausko teigimu, kur kas liūdnesnė situacija yra su jaunimo bedarbyste.
„Iš 42 tūkst. šiemet baigusių studijas, 19 tūkst. atėjo užsiregistruoti į Darbo biržą. Liūdna, kad iš esmės Švietimo ministerija gamina „produktus“ Darbo biržai. Rengiami specialistai, kurie nereikalingi mūsų šalies ūkiui. Ne gana to, mes vis tiek šiemet išleisime šimtą milijonų apie 23 tūkst. aukštąjį ar kitokį mokslą baigusių specialistų perkvalifikavimui, dalis kurių paskui išvažiuos dirbti į užsienį“, - dėstė V. Majauskas.
Anot jo, nors yra tokia taisyklė, kad Lietuvoje įdarbinami tokių specialybių imigrantai, kokių Lietuvoje trūksta, dažnai ne specialistų stygius yra tikroji priežastis.
„Lietuviai nesutinka dirbti už tokį atlyginimą, už kokį sutinka dirbti baltarusiai, todėl vairuotojus tenka imigruoti. Lietuviai gauna pašalpas, už kurias gali gyvena ir dėl jų dažnai neina dirbti. Mano asmenine nuomone, iš 300 tūkst. bedarbių Lietuvoje, 220 tūkst. dirba nelegaliai“, - aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistas.
Jeigu išspręstume nelegalaus darbo, kontrabandos ir emigracijos problemas, pašnekovo teigimu, Lietuvoje nereikėtų ir jokių darbo imigrantų iš kitų šalių.
