30 tūkstančių žmonių, dabar gyvenančių iš socialinių pašalpų, nebegautų nė lito paramos, jeigu būtų pritarta pateiktam Vyriausybės siūlymui mažinti išmokas ilgalaikiams bedarbiams.
Siūloma trejus metus darbo nesusirandantiems žmonėms socialinę pašalpą mažinti penktadaliu, po metų – perpus, rašo "Lietuvos rytas"..
Nedirbantys 5 ir daugiau metų visai negautų jokių pašalpų. Tokių žmonių yra apie 30 tūkst.
Šiomis naujovėmis tikimasi paskatinti ilgalaikius bedarbius aktyviau ieškoti darbo, mat dabar dalis jų net nebando įsidarbinti ir gyvena iš pašalpų.
Dabar darbo netekę žmonės gauna bedarbio pašalpą. Ji neviršija 650 litų ir mokama iki 9 mėnesių.
Jei po to žmogus nesusiranda darbo, gali tikėtis socialinės pašalpos. Jos dydis priklauso nuo bedarbio šeimos pajamų. Jei nėra jokių pajamų, kiekvienam šeimos nariui skiriama po 315 litų per mėnesį.
Vidutinė socialinė pašalpa siekia apie 250 litų. Skaičiuojama, kad apkarpius pašalpas per metus būtų sutaupyta per 150 mln. litų.
„Socialinė pašalpa būtų skiriama tik šeimoje gyvenantiems vaikams. Atsižvelgiant į jų interesus būtų sprendžiama, kaip tai daryti.
Galima remti pinigais ar prekėmis ir paslaugomis arba derinti šiuos būdus", – apie galimą naują tvarką kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Lina Burbaitė.
Pašalpų mažinimui turi pritarti Vyriausybė, o po to – ir Seimas. Vyriausybė į siūlymą kol kas žiūri atsargiai, bet jo galutinai ir neatmeta.
Siūlo gaudyti apsimetėlius
Be to, Vyriausybėje pasirodė ir nauja idėja: savivaldybėms suteikti galių nutraukti piniginės pašalpos mokėjimą.
„Yra nemaža dalis piktnaudžiavimo", – taip sumanymą aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Ministras taip pat aiškino, kad žmonės neliks visiškai be paramos. Tačiau nepatikslino, kokiais būdais valstybė ir toliau rūpintųsi žmonėmis, kurie netektų socialinės pašalpos.
Lrytas.lt videonaujienų rubrikoje reportažas: Norima savivaldybes įpareigoti griežčiau tikrinti pašalpų gavėjus.
„DnB Nord" banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio manymu, siūlymas versti žmones eiti dirbti būtų protingas tik tuomet, jei nedarbas šalyje būtų nedidelis.
„Jei nedarbas yra 4 proc., rasti darbą yra vieni juokai. O dabar, kai jis artėja prie 20 proc., tai yra sunku.
Kai žmogaus specialybė nepaklausi, kai jo amžius artėja prie pensinio, kai jis ligotas, darbą rasti itin nelengva. Be to, darbdaviai paprastai visai nenori samdyti nedirbusių keletą metų", – svarstė R.Rudzkis.
Analitiko manymu, bedarbius, kurie nesugeba įsidarbinti, palikti be jokio pragyvenimo šaltinio tik todėl, kad yra piktnaudžiaujančių sistema, būtų per žiauru, rašo "Lietuvos rytas".
