Ateityje gyvenimas Vyriausybei turėtų pasidaryti lengvesnis ir padidinti finansavimą krašto apsaugai ar kitoms sritims bus lengviau, antradienį po Vyriausybės pasitarimo surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
"Galimybės didinti finansavimą akivaizdžiai bus didesnės 2014 ir 2015 m., kada tikrai tuometė Vyriausybė turės, ko gero, daug lengvesnį darbą negu per šiuos ketverius metus turėjo šita", - pabrėžė I. Šimonytė.
Finansų ministrė pripažino, kad naujoji Vyriausybė gali norėti perskirstyti kai kuriuos asignavimus, tačiau, pabrėžė ji, daugiau pinigų išleisti negalės, kadangi būtų pažeistas finansinės drausmės įstatymas.
Vyriausybė antradienį pritarė ir teikia Seimui 2013 m. nacionalinio biudžeto projektą. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, Vyriausybė siūlo didinti finansavimą kultūrai ir krašto apsaugai.
"Kitais metais, be neišvengiamų poreikių, biudžetas didinamas dviem sritims - viena - tai kultūrai, padidinami pervedimai Kultūros rėmimo fondui ir praktiškai tas padidėjimas yra beveik 10 proc. ar net šiek tiek daugiau Kultūros ministerijos asignavimų. Taip pat krašto apsaugai - siekiant, kad krašto apsaugos finansavimo santykis su bendruoju vidaus produktu kitais metais bent jau nemažėtų. Jei krašto apsaugos finansavimas išliktų šių metų lygyje, didėjant BVP, akivaizdu, kad procentas mažėtų. Tuo tarpu partijos yra susitarusios procentą didinti", - antradienį žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė I. Šimonytė.
Pagal dabartinį biudžeto projektą, planuojamas biudžeto deficitas - 2,5 proc. BVP, o prognozuojamas ekonomikos augimas - 3 proc.
"Tai didesnis deficitas negu mes manėme, kad pavyks mums pasiekti, bet dėl neapibrėžtos finansinės aplinkos rudenį Finansų ministerija turėjo pabloginti ekonominę projekciją. (...) Patys suprantate, kad rizikų aplink euro zoną ir ES ekonomikas vis dar yra labai daug, ir prielaida, kad visos problemos bus vienaip ar kitaip išspręstos, o kitais metais ir ES ūkis, ir euro zonos ūkis pradės augti, tai ši prielaida dėl įvairių priežasčių gali ir nepasitvirtinti. Dėl šios priežasties Finansų ministerija siūlo ateinantiems metams sumažinti tikslų ambicingumą", - teigė I. Šimonytė.
Kaip "neišvengiamus poreikius", dėl kurių biudžeto išlaidos turi augti, finansų ministrė įvardino Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) 2013 m., augančias Lietuvos įmokas į ES biudžetą, valstybės skolos aptarnavimą.
"Lietuva kitais metais pirmininkauja ES, ir lėšos, reikalingos šitam vykdyti, turi būti numatytos pagal suderintą tarpinstitucinį planą. Taip pat kitais metais didės Lietuvos įmokos į ES biudžetą dėl to, kad 2011 m. gana ženkliai augo Lietuvos BVP. Taip pat kitais metais reikės gana ženkliai padidinti ir skolos aptarnavimo išlaidų eilutę, tikiuosi jau paskutinį kartą, o paskui ta eilutė jau turėtų pradėti po trupučiuką mažėti, o vėliau galėtų mažėti gana sparčiai, kaip ir pati skola", - sakė finansų ministrė.
I. Šimonytės teigimu, iš viso šių poreikių tenkinimui turėtų būti išleista apie pusę milijardo litų: Lietuvos įmoka į ES biudžetą auga maždaug 150 mln. litų, pirmininkavimas ES Lietuvai atsieis apie 140 mln. litų, skolos aptarnavimo išlaidų augimas valstybei kainuos apie 150 mln. litų, dar apie 60 mln. litų bus skirta smulkesnėms išlaidoms, tokioms kaip dotacijos savivaldybėms.
"Vien tam, kad atsvertume šitą padidėjimą, išlaidų sutaupymas visur, kur įmanoma, buvo neišvengiamas. Priešingu atveju biudžetas neatitiktų fiskalinės drausmės įstatymo ir pažeistų išlaidų augimo limitus", - pabrėžė I. Šimonytė.
Finansų ministrė pažymėjo, kad dėl Seimo priimtos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos transportui ir spaudai į kitų metų biudžetą pajamų bus surinkta maždaug 100 mln. litų mažiau. Ministrė priminė, kad Vyriausybė pasisakė prieš naujas lengvatas, tačiau siūlo pratęsti dabar galiojančias vaistams ir šildymui.
Taip pat Vyriausybė, I. Šimonytės teigimu, siūlo didinti akcizus cigaretėms ir kitiems tabako produktams, dyzelinui.
Kai kuriose srityse, pabrėžė I. Šimonytė, bus išleista mažiau.
"Kitais metais nevyks Seimo rinkimai, todėl atitinkama suma yra sumažintas Vyriausiosios rinkimų komisijos biudžetas, Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose yra sumažinta mokinių krepšelių suma, kuri mažėja todėl, kad mažėja vaikų skaičius mokyklose. Žemės ūkio ministerijoje didėja ES parama tam tikroms sritims. Taip pat yra siūloma taupyti nacionalines lėšas, kadangi pats neišvengiamų poreikių augimas kitų metų biudžete yra nemažas", - teigė ministrė.
I. Šimonytė taip pat sakė, kad iš 7,5 mlrd. litų, kuriuos 2013 m. žada skolintis valstybė, tik apie 1 mlrd. litų planuojama skirti naujam skolinimuisi - visas kitas skolinimasis bus skirtas ankstesnių skolų išpirkimui. Ji teigė, kad tiek mažai skolinimosi naujiems tikslams nebuvo jau seniai.
"Naujos skolos, tai yra ta suma, kuria padidėtų valstybės skola, kitais metais bus nepaprastai mažai, ir to naujo skolinimosi neprisimenu kada tiek mažai esame matę", - sakė finansų ministrė.
Trečiadienį, žadėjo I. Šimonytė, bus pateikta išsamesnė informacija apie biudžeto projektą.
Primename, kad Vyriausybė antradienį posėdyje pritarė ir teikia Seimui 2013 metų nacionalinio - valstybės ir savivaldybių biudžetų - biudžeto projektą.
Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos, be ES ir kitos paramos lėšų - 7 mlrd. 546 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 295 mln. litų. Tai 222,1 mln. litų daugiau nei planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 842 mln. litų.
Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2013 metais sudarys apie 18 mlrd. 150 mln. litų, o su ES finansinės paramos lėšomis - 25 mlrd. 696 mln. litų.
Planuojamos 2013 metų nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 21 mlrd. 993 mln. litų, t.y. beveik 312 mln. litų daugiau nei 2012 metais. Planuojami kitų metų nacionalinio biudžeto asignavimai įskaičiavus ES paramos lėšas - 29 mlrd. 539 mln. litų.
Valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys apie 18 mlrd. 847 mln. litų, o įskaičiuojant ES paramos lėšas - 26 mlrd. 394 mln. litų. Planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos kitais metais didės dėl skolos aptarnavimo (palūkanų mokėjimo), pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai ir įmokų į ES biudžetą.
2013 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. litų arba 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys apie 2,5 proc. BVP.
Vyriausybė taip pat pritarė ir teikia Seimui svarstyti "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus.
