Nors prasidėjus ekonomikos recesijai užsienio investicijų į Lietuvos rinką srautas sumažėjo labai ženkliai, tačiau pastebima, kad tuo pačiu sunkmetis netikėtai paskatino investuotojų iš Rytų susidomėjimą, rašoma investicijų valdymo bendrovės „PPP“ (Public Private Partnership) pranešime. Pastaruoju metu galimybėmis įsigyti kapitalo mūsų šalyje aktyviau domėtis ėmė verslininkai iš Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Kinijos bei kitų šalių. Ekspertai mano, kad pagrindinė susidomėjimo priežastis – galimybė pigiai įsigyti nekilnojamojo turto ir tokiu būdu įžengti į Europos Sąjungos rinką.
LR Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. sausio 1 d. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 31,48 mlrd. Lt ir buvo 11,3 proc. mažesnės nei tuo pat metu pernai. Didžiąją šios sumos dalį sudarė investicijos iš ES šalių – daugiau nei 81 proc. Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių dalis buvo 5,9 proc.
„Ekonominė krizė investuotojus iš Rytų skatina aktyviau dairytis Lietuvoje dėl kelių priežasčių. Pirma, recesija gerokai atpigino investavimo kainą ir šiandien NT objektus ar verslo įmones galima įsigyti už pakankamai patrauklias kainas. Antra, tokia investicija tuo pačiu yra žingsnis į didelę ES rinką, kuri po 2-3 metų, tikėtina, stabilizuosis ir pradės augti“, - sako „PPP“ vadovas Juozas Sargūnas, užsiimantis tarpininkavimu tarp Lietuvos verslo ir užsienio investuotojų.
Šiuo metu ypač išaugo investuotojų iš buvusio Sovietinio bloko šalių aktyvumas – Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Kazachstano. Taip pat investicijomis Lietuvoje intensyviau domisi tolimesnių rinkų atstovai, pavyzdžiui, verslininkai ir Kinijos bei Indijos. Ligšiolinės investicijos iš Rytų šalių nėra tiksliai žinomos, tačiau spėjama, kad vien NT rinkoje jos siekia 200-250 mln. eurų.
Anot J.Sargūno, priešingai nei didelė dalis investuotojų iš Vakarų, verslininkai iš Rytų rinkų nejaučia tokios didelės grynųjų pinigų stokos. Todėl savo šalyse augimo periodu sukauptus pinigus nori investuoti politiškai stabilesnėse, saugesnėse nei jų pačių regionas rinkose. Tuo tarpu vakariečiai pratę investuoti iš skolintų pinigų, kurių šiuo metu tiesiog nėra, be to, juos domina didesnė investicijų grąža. Rytų rinkų atstovams dažnai pakanka tiesiog pačios investicijų grąžos galimybės.
Rytų ir Vakarų verslininkų dėmesį labiausiai traukia panašūs investiciniai objektai. Pavyzdžiui, paklausūs jau veikiantys NT objektai su suformuotais pajamų srautais, kurie leidžia juos iš karto išlaikyti. Taip pat domina gerose vietose esantis NT su paruošta teisine baze (suderintais detaliaisiais planais, statybų leidimais ir pan.), kurį galima rekonstruoti arba vystyti nuo nulio.
Svarbiausi faktoriai, kurie stabdo spartesnius realius sandorius yra vis dar netylančios kalbos apie galimą lito devalvaciją, taip pat pastebima, kad dalis investuotojų baiminasi dėl neretai pasireiškiančio neigiamo požiūrio į Rytų kapitalą bei jam daromų kliūčių. Ilgalaikę perspektyvą vertinantys interesantai taip pat prisibijo taip vadinamo „L“ ekonominio scenarijaus – gilaus ekonominio nuosmukio ir ilgo rinkos neatsigavimo po jo.
