„Hitachi“ ir kitos Japonijos gamintojos tikisi plėsti savo atominių jėgainių verslą užjūryje, nes dėl Fukušimos krizės Japonijoje ženkliai sumažėjo naujų branduolinių reaktorių paklausa. Jeigu opozicija, nukreipta prieš atominės jėgaines, toliau stiprės Europoje ir kituose pasaulio regionuose, joms teks permąstyti savo verslo strategiją.
„Referendumo rezultatas labai nuvylė, nes šis projektas, palyginus su kitais Japonijos kompanijų vykdomais panašiais projektais, buvo labiausiai pasistūmėjęs į priekį“, - „Hitachi“ atstovą cituoja „The Japan Times“.
Sekmadienį Lietuvoje vykusiame referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos daugiau kaip 60 proc. rinkėjų (64,79 proc.) nepritarė naujos atominės elektrinės statybai.
Kaip skelbia „Hitachi“ savo pareiškime, „referendumo rezultatai yra nepaprastai nuviliantys“.
Po katastrofos Fukušimos atominėje jėgainėje 2011 metais Vokietija ir Šveicarija nusprendė atsisakyti atominės energijos. Japonija taip pat laikosi šios strategijos, planuodama atsisakyti visų reaktorių iki 2030-ųjų.
„Hitachi“, „Mitsubishi Heavy Industries Ltd.“ ir „Toshiba Corp.“ nuo tada ėmė žvalgytis į Jungtines Valstijas ir kitas šalis, kurios planuoja toliau naudoti atominę energiją, taip pat į besivystančias šalis, kuriose auga elektros paklausa.
„Netgi po katastrofos Fukušimoje atominė energija išlieka efektyviu energijos ištekliu, - sakė “Hitachi„ atstovas. - Daugelis šalių vis dar kuria ir realizuoja atominių elektrinių statybos projektus“.
„Mitsubishi Heavy Industries“ gavo užsakymą statyti atominę elektrinę Jungtinėse Valstijose. Kompanija taip pat svarsto planus statyti jėgaines Jordanijoje, Vietname, rašo „The Japan Times“.
„Toshiba“ padalinys Jungtinėse Valstijose „Westinghouse Electric Co“ skverbiasi į JAV ir Kinijos rinką.
Lietuva šiuo metu importuoja apie 80 proc. energijos išteklių iš Rusijos. Pasigirsta nuomonių, kad šalies gyventojams pasisakius prieš atominės jėgainės projektą per referendumą, Lietuvai kurį laiką bus nelengva išsikariauti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
