Vilniečiai piktinasi, kad kaimynai savinasi bendras automobilių stovėjimo vietas, jas neteisėtai užgrobia.
Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Erikas pasakojo, kad kaimynai savavališkai pasižymi jiems patinkančias parkavimo vietas.
„Jie stovėjimo vietas pažymi betono luitais, akmenimis ar metaliniais strypais. Ar toks elgesys yra teisėtas? Juk visos automobilių stovėjimo vietos yra bendros. Nė viena parkingo viena nepriklauso nė vienam gyventojui. Taigi žmonės neturėtų jų savintis“, – įsitikinęs vyras.
Jis pasakojo, kad savo automobilį stato ten, kur randa laisvą vietą.
„Viena kartą paaiškėjo, kad „užėmiau“ kažkieno vietą, nes ryte radau raštelį, kuriame su keiksmažodžiais buvo parašyta, kad jeigu šioje vietoje dar kartą paliksiu automobilį, pasigailėsiu.
Argi taip turėtų elgtis kaimynai? Jeigu žmonės nori nuosavų vietų, tegu perka naujos statybos butus, kartu su jais galės nusipirkti ir automobilio stovėjimo vietą ar net kelias“, – piktinosi vyras.
Jis tikino, kad visi nori nemokamai ir kuo arčiau pasistatyti automobilį, tačiau kaimynams reikėtų sutarti draugiškai.
„O dabar kieme vyksta kažkokia kova ir automobilio stovėjimo vietų neteisėtas užgrobimas“, – sakė vyras.
Gresia baudos iki 146 eurų
Vilniaus miesto savivaldybė komentuodama situacija atkreipė dėmesį, kad daug kas priklauso nuo to, ar daugiabutis ir automobilių stovėjimo vietos yra privačiame sklype, ar valstybinėje žemėje.
„Privačiuose sklypuose eismą, įskaitant automobilių statymą, organizuoja sklypo savininkas arba valdytojas. Tokiuose sklypuose stovėjimo vietos gali būti rezervuojamos, statomi kuoliukai, užtvarai, naudojamos kitos priemonės.
Tuo metu nesuformuotuose valstybinės žemės sklypuose, kokiuose yra dauguma sovietmečiu statytų daugiabučių, stovėjimo aikštelės yra bendro naudojimo – jos nėra rezervuojamos ar priskiriamos konkretiems gyventojams“, – komentavo savivaldybė.
Anot jos, jei gyventojams kyla įtarimas, kad stovėjimas bendrojo naudojimo aikštelėje ribojamas neteisėtai, apie tai jie turėtų pranešti savivaldybei.
„Nustačius, kad techninės eismo reguliavimo priemonės įrengtos neturint tam teisės, jos yra pašalinamos, o nusižengimą padariusiam asmeniui gresia atsakomybė pagal 366 Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį. T. y. gyventojai gali gauti įspėjimą arba baudą iki 146 eurų“, – įspėjo savivaldybė.
Bando savintis ir privačias stovėjimo vietas
Tačiau ne tik senos statybos daugiabučių gyventojai bando savintis automobilio stovėjimo vietas. Nuosavos stovėjimo vietos neįsigiję naujų daugiabučių gyventojai kėsinasi užimti kaimyno stovėjimo vietą.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad įprastai gyventojai įsigiję naują būstą, perka ir automobilio stovėjimą vietą. Ir tai yra gyventojų privati nuosavybė.
„Žinoma, būna nesusipratimų, kuomet stovėjimo vieta būna ilgą laiką nenaudojama. Tai pastebi kaimynai ir pradeda statyti savo automobilį.
Jeigu su kaimynais draugiškai susitarti nepavyksta geriausia stovėjimo vietoje įrengti užraktą su spyna. Tuomet niekas ten automobilio nebestatys“, – patarė NT brokeris.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad ir policija turėtų padėti gyventojams.
„Stovėjimo vieta yra privati nuosavybė, tokia pati, kaip ir butas. Todėl kiti negali savavališkai jos užimti.
Galbūt daugiau problemų kyla, kai daugiabučio kieme nėra konkrečių stovėjimo vietų, priklausančių gyventojams. Tačiau kaimynai susitaria, kur ir kas statys savo automobilius. Bet, jeigu žmonės pradeda piktnaudžiauti ir vietoje susitarimo statyti vieną automobilį pastato du ar tris, tada kyla nesutarimai. Stovėjimo vietų žmonėms neužtenka. Tačiau policija tokiu atveju padėti negali“, – komentavo NT brokeris.
