„Nors teigiami pokyčiai jaučiami galbūt ne visiems vienodai, padėtis namų ūkių finansų atžvilgiu gerėja“, – sakė ekspertė.
Apklausos rezultatai rodo, kad pesimistų mažėja ir vis daugiau žmonių tiki geresne šalies finansine ateitimi. Tačiau vartojimo mastas dar menkai atspindi didesnį optimizmą – mažmeninės prekybos apyvarta per metus pakito labai nežymiai, išaugo tik maisto produktų suvartojimo kiekis. Ne maisto prekių suvartojimas stabiliai auga kiekvieną mėnesį, tačiau pokytis taip pat labai nežymus.
Namų ūkių finansinis turtas pirmą metų ketvirtį šiek tiek (0,2 proc.) smuktelėjo, tačiau per metus padidėjo. Padidėjo indėlių, gyvybės draudimo bei II pakopos pensijų fondų turtas. Taip pat pastebimas išaugęs susidomėjimas investiciniais fondais bei investicinėmis gyvybės draudimo įmokomis.
J. Varanauskienė pastebi, kad vėl auga noras gerinti savo gyvenimo lygį, todėl šiek tiek didėja susidomėjimas paskolomis. Tačiau senų paskolų vis dar sumokama daugiau nei imama naujų. Vidutinė naujos paskolos suma šiais metais yra gerokai mažesnė nei buvo 2007 metais – apie 138 tūkst. litų, taip pat paskolos imamos trumpesniam laikotarpiui – maždaug 22-iems metams. Tai, pasak ekspertės, lemia ne tik išaugęs vartotojų atsargumas, bet ir nukritusios nekilnojamo turto kainos.
Ekspertės teigimu, išaugusio vidutinio darbo užmokesčio įtakos kol kas nejuntama, žmonės nelinkę išlaidauti. Tačiau manoma, kad pinigų nuvertėjimo baimė gali paskatinti investicijas tiek į finansinį, tiek į nefinansinį turtą.
