Šiuo metu yra 90 proc. tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną per artimiausius 12–18 mėnesių, tvirtina banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris.
W. Buiteris, kuris gegužės mėnesį sugalvojo terminą „Grexit“, paskutinį pusmetį nuolat vertina tokio įvykio tikimybę. Šiandien jis jau praktiškai įsitikinęs, kad pirmoji euro zonos narė, kuriai buvo suteikta finansinė parama, neturės kito pasirinkimo kaip tik palikti vieningos valiutos sąjungą.
„Šiandien manome, kad tikimybė, kad Graikija paliks vieningosios valiutos sąjungą per artimiausius pusantrų metų yra apie 90 proc., o ne 50–75 proc. kaip manėme anksčiau“, – savo tyrime pažymėjo buvęs Anglijos centrinio banko monetarinės politikos komiteto narys ir perspėjo, kad labiausiai tikėtina, jog tai įvyks per ateinančius 2–3 ketvirčius.
Pasak W. Buiterio, Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nebus vienintelė problema, kurią per artimiausius mėnesius turės išspręsti euro zonos sprendimų priėmėjai.
„Nepaisant paramos Ispanijos bankams, mes ir toliau manome, kad tiek Ispanijai, tiek Italijai iki šių metų pabaigos prireiks tam tikros finansinės paramos iš vadinamosios trofikos (TVF, ES ir ECB)“, – rašo „Citi“ vyriausiasis ekonomistas.
Po birželio mėnesį vykusių antrųjų Graikijos rinkimų, kurių metu į valdžią buvo išrinktos už finansinės paramos paketą pasisakančios politinės jėgos, pasaulinių rinkų dėmesys nukrypo prie kitų euro zonos šalių. Graikija savo vietą užleido Ispanijai ir Italijai.
Ispanijos obligacijų pelningumas pastarosiomis savaitėmis pasiekė pavojingą 7,5 proc. ribą. Kai kurie šalies regionai jau pranešė ketinantys prašyti finansinės paramos iš centrinės valdžios.
W. Buiteris taip pat prognozuoja, kad artimiausiomis savaitėmis sulauksime bankų restruktūrizacijų Portugalijoje ir Airijoje bei greičiausiai Italijoje, Ispanijoje ir Kipre.
