Ligi šiol nuvertinta žemdirbystė, ištikus pasaulinei maisto krizei, gali tapti itin pelningu verslu
Pasirinkus tinkamą ūkininkavimo kryptį, žemė artimiausiais metais pelną gali nešti dešimtimis procentų. Tačiau tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga (ES) pastaraisiais metais elgėsi priešingai ir žemdirbystės toli gražu neskatino, rašo „Respublika“.
Į žemės ūkį investuoti nutaręs Masiulio knygynų tinklo iždininkas bei savininkas Arūnas Paliulis šiuo metu neatsigina pasiūlymų prisidėti prie verslo. Anot jo, Lietuva vietoj ES skatinamo pasitraukimo iš žemės ūkio gamybos turi elgtis priešingai ir skatinti ūkininkavimą, mat pasaulinė maisto krizė žemės ūkio sektorių verčia aukso kasykla.
Lietuvoje ir Ukrainoje ūkininkaujantis verslininkas „Respublikai“ teigė tikintis puikiomis žemės ūkio perspektyvomis. „Visi puolė į technologijas, nekilnojamąjį turtą, energetiką, o žemės ūkį pamiršo. Ukrainoje dirbti pradėjau pernai - supirkinėjau žemes iš bankrutuojančių kolūkių, bet investuotojų nerasdavau. O dabar, metų pradžioje prasidėjus kalboms apie maisto deficitą, esu investavęs 20 mln. eurų, o potencialūs investuotojai siūlo antra tiek, bet neturiu ką jiems pasiūlyti“, - šyptelėjo A.Paliulis.
„Nėra perspektyvesnės investicinės krypties pasaulyje, per 30 metų nemačiau tokių galimybių, kokios žemės ūkyje yra dabar ir bus dar ilgai, - įsitikinęs A.Paliulis. - Šiemet ir kitais metais patraukliausia kultūra bus rapsai, taip pat - ir kitos aliejingos kultūros, pvz., saulėgrąžos. Jų kainos didelės, daugelio - net rekordinės, jos turi mažai pakaitalų, o poreikis - milžiniškas. Hektaro ikimokestinis pelningumas gali siekti 20-30 proc. Miežiai ir kviečiai auga beveik visame pasaulyje, taigi ir jų deficitai kur kas mažiau juntami“.
A.Paliulio teigimu, užuot skatinusi traukimąsi iš žemės ūkio sektoriaus, valstybė turi elgtis priešingai ir kelti gyventojų motyvaciją užsiimti žemdirbyste. Esą vienas galimų variantų - ir mokesčių lengvatos bei kitos finansinės paskatos.
Pasak jo, Lietuva turi grįžti prie žemės ūkio: pienininkystės, aliejingų kultūrų, cukrinių runkelių.
„Dabar cukraus sektorius beveik sunaikintas, pienininkystės - irgi. Veikti reikia skubiai“, - pabrėžė verslininkas.
„Pasaulio gyventojų skaičius kasmet auga 1,5-2 proc. Tuo tarpu ariamų žemių yra apie 1 mlrd. hektarų (ha). Taip augant gyventojų skaičiui, kasmet reikia surasti papildomus 20 mln. ha žemės arba 40 mln. tonų grūdinių kultūrų. Bet tendencijos priešingos - žemių tik mažėja“, - skaičiavo A.Paliulis.
