Savaitgalį įsigaliosiant tarptautiniam šių produktų embargui, „ES ambasadoriai šiandien patvirtino naftos produktų kainų viršutines ribas, kurias galutinai tvirtins Europos [Vadovų] Taryba“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos pareigūnai.
ES diplomatai pareiškė, jog sutartos brangesnių degalų, tokių kaip dyzelinas, kainų „lubos“ sudaro 100 JAV dolerių (91 eurą), o žemesnės kokybės produktų, tokių kaip mazutas ir krosnių kuras, – 45 JAV dolerius (41 eurą) už barelį.
Švedija pasiektą sutarimą pavadino „svarbiu susitarimu – tolesnio ES ir partnerių atsako į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą dalimi“.
Rusiškų naftos produktų kainų „lubas“ siekiama nustatyti tarptautinei bendruomenei toliau stengiantis sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajamas, naudojamas puolimui Ukrainoje, nukreipiant sankcijas į Rusijai itin svarbų eksporto sektorių.
ES gruodį įvedė embargą Rusijos žaliai naftai, tiekiamai jūra, ir kartu su savo partnerėmis iš Didžiojo septyneto (G-7) nustatė 60 JAV dolerių už barelį kainų ribą rusiško „juodojo aukso“ eksportui visame pasaulyje.
Šį sekmadienį turėtų įsigalioti antrasis visoje ES galiosiantis embargas, kuris bus taikomas laivais atgabenamiems Rusijos naftos produktams, tokiems kaip benzinas, dyzelinas ir krosnių kuras.
ES ir G-7 taip pat susitarė nustatyti kainų viršutinę ribą šių Rusijos produktų kroviniams, eksportuojamiems į pasaulio rinkas.
Penktadienį suderintos kainų „lubos“ atitinka pasiūlytąsias Europos Komisijos.
Nustatyti šių „lubų“ lygį Komisijai nebuvo paprasta – jai teko ieškoti pusiausvyros tarp sankcijų „vanagų“, tokių kaip Baltijos šalys ir Lenkija, keliamų griežtų reikalavimų ir būtinybės užtikrinti, kad Vakarai nenutrauktų viso Rusijos tiekimo pasaulio rinkoms, nes tai galėtų išprovokuoti šių produktų kainų šuolį.
ES diplomatai sutartas kainų viršutines ribas pavadino „gerai subalansuotomis“ ir nurodė, kad jos padės pasiekti tikslą „sumažinti Rusijos pajamas ir kartu garantuoti trečiųjų šalių galimybes gauti šių produktų“.
Kremlius įspėja apie rinkos „disbalansą“
Kremlius prieš sekmadienio embargo įsigaliojimą sukritikavo ES, pabrėžęs, kad ši priemonė „sukels tolesnį tarptautinių energijos rinkų disbalansą“.
„Žinoma, tai sukels tolesnį tarptautinių energijos rinkų disbalansą, tačiau imamės priemonių, kad apsaugotume savo interesus nuo su tuo susijusių pavojų“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Maskvos karas Ukrainoje tapo rimtu įspėjamuoju ženklu Europos Sąjungai, kuri metų metus buvo priklausoma nuo pigaus iškastinio kuro iš Rusijos.
Briuselis sako, kad, įsigaliojus neperdirbtos naftos embargui, blokas jau atsisakė maždaug 90 proc. rusiško „juodojo aukso“ importo.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį Kyjive sakė, kad galiojančios rusiškos naftos kainų „lubos“ Maskvai jau atsieina apie 160 mln. eurų per dieną.
Penktadienį ji pareiškė, kad blokas rengia naują sankcijų Rusijai paketą, kuris bus jau dešimtasis nuo karo Ukrainoje pradžios.
„Privalome toliau imtis veiksmų, kad Rusija netektų lėšų karui prieš Ukrainą“, – pabrėžė ji.
