A. Lukašenka sukėlė tarptautinį skandalą sekmadienį liepęs pakelti naikintuvą ir nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį airių bendrovės „Ryanair“ lainerį, kuriame buvo ieškomas 26 metų aktyvistas R. Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega.
Briuselyje susitikę Europos lyderiai paragino paleisti porą, nurodė ES Tarybai „priimti būtinų priemonių, kad būtų uždrausti Baltarusijos avialinijų skrydžiai ES oro erdvėje ir uždaryta prieiga prie ES oro uostų reisams, aptarnaujamiems tokių oro bendrovių“ bei paragino ES įsikūrusias vežėjas vengti šios šalies oro erdvės.
Lyderiai taip pat perspėjo, kad bus imtasi tolesnių „tikslinių ekonominių sankcijų“ Baltarusijai, žadėdami išplėsti susidorojimu su opozicija kaltinamų subjektų „juodąjį“ sąrašą; į jį jau įtraukti 88 režimo atstovai ir septynios kompanijos.
Tokie žingsniai Briuselyje žengti baltarusių valstybinei televizijai parodžius 30 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, kuriame R. Pratasevičius, pastaruoju metu gyvenęs Lietuvoje ir Lenkijoje, patvirtina esąs tardymo izoliatoriuje Minske ir sako duodantis „prisipažįstamuosius parodymus“ dėl kaltinimų organizavus protestus.
Įraše ant žurnalisto, kuriam gresia 15 metų laisvės atėmimo bausmė, kaktos matyti tamsios žymės. Aktyvistas taip pat sako, kad pareigūnų elgesys su juo „atitinka įstatymus“.
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasmerkė priverstinį keleivinio lainerio nutupdymą ir R. Pratasevičiaus areštą kaip „tiesioginį tarptautinių normų pažeidimą“. Amerikiečių lyderis pridūrė, jog vaizdo įrašas tikriausiai buvo padarytas „per prievartą“.
„Sveikinu žinią, kad Europos Sąjunga paragino taikyti tikslines ekonomines sankcijas ir kitas priemones ir paprašė mano komandos parengti tinkamas galimybes, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, – savo pareiškime sakė JAV prezidentas.
Vengs Baltarusijos oro erdvės
Priverstinis tarp ES valstybių skridusio lainerio nutupdymas vėl atkreipė dėmesį į besitęsiančią politinę krizę Baltarusijoje, kur A. Lukašenka yra inicijavęs ne vieną brutalių represijų bangą, siekdamas išlaikyti valdžią savo rankose.
Vakarų lyderiai kaltina baltarusių valdžią faktiškai užgrobus Europos lėktuvą, o Minskas teisinasi, kad reagavo į pranešimą apie orlaivyje esą paslėptą bombą.
„Netoleruosime jokių mėginimų žaisti rusišką ruletę su nekaltų civilių gyventojų gyvybėmis“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
ES svarsto galimybes nubausti Minską, kai kurioms valstybėms ir oro susisiekimo bendrovėms pranešus apie ryšių su Baltarusija nutraukimą.
Londonas taip pat paskelbė nurodęs britų orlaiviams vengti Baltarusijos oro erdvės.
Ukraina pareiškė įšaldysianti tiesioginius skrydžius tarp abiejų šalių ir virš Baltarusijos, o Skandinavijos oro bendrovė SAS, Vokietijos vežėja „Lufthansa“ ir Latvijoje įsikūrusios oro linijos „Air Baltic“ pranešė vengsiančios baltarusių oro erdvės.
„Visiškai neįtikimi“
Minsko režimas tvirtino, kad priverstinai tupdydamas „Ryanair“ lėktuvą veikė „teisėtai“, ir kaltino Vakarus „nepagrįstų“ pretenzijų reiškimu dėl politinių priežasčių.
Vienas aukšto rango baltarusių transporto ir ryšių ministerijos pareigūnas sakė, kad lėktuvo kapitonas nusprendė leistis Baltarusijoje „be išorinio kišimosi“ ir kad pilotas galėjo pasirinkti vykti į Ukrainą ar Lenkiją.
Baltarusijos transporto ir ryšių ministerijos Aviacijos departamento direktorius Arciomas Sikorskis taip pat pareiškė, kad valdžia gavo laišką, kuriame teigiama, kad jis yra iš palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“, ir kuriame grasinama susprogdinti lėktuvą virš Vilniaus, nebent ES atsisakytų paramos Izraeliui.
Pasirodžius tokiam Baltarusijos pareiškimui, pati „Hamas“ netrukus paskelbė, kad nėra niekaip susijusi su priverstiniu „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel atmetė tokius Minsko paaiškinimus kaip „visiškai neįtikimus“, o ES pareikalavo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) tyrimo.
Jungtinių Tautų agentūra ICAO susitikimą rengia ketvirtadienį.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas palaikė raginimus „išsamiai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti šį nerimą keliantį incidentą“.
Rusija nesujaudinta
NATO pasmerkė tą „rimtą ir pavojingą incidentą“ ir sakė, kad Aljanso ambasadoriai rinksis jį aptarti antradienį.
ES ir kitos Vakarų šalys jau yra įvedusios sankcijų A. Lukašenkos vyriausybei dėl represijų prieš opozicijos demonstracijas, vykusias po jo ginčijamo perrinkimo šeštai kadencijai pernai rugpjūtį.
Tačiau A. Lukašenka tai įžūliai ignoruoja su savo pagrindinės rėmėjos Rusijos pagalba.
Britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas iškėlė versiją, kad Maskva galėjo paremti tą priverstinio lėktuvo tupdymo operaciją.
„Labai sunku patikėti, kad tokio pobūdžio veiksmų galėjo būti imtasi be bent jau Maskvos valdžios sutikimo“, – sakė jis parlamentui.
Tačiau Rusija atmetė Vakarų pasipiktinimą.
Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Minskas laikėsi „visiškai pagrįsto požiūrio“, o ministerijos atstovė Marija Zacharova pasijuokė iš Vakarų pasipiktinimo.
„Esame šokiruoti, kad Vakarai vadina incidentą Baltarusijos oro erdvėje „šokiruojančiu“, – feisbuke parašė M. Zacharova, apkaltinusi Vakarų šalis „pagrobimais, priverstiniais nutupdymais ir neteisėtais areštais“.
R. Pratasevičius kartu su kitu NEXTA įkūrėju Sciapanu Pucila dar neseniai vadovavo šiam „Telegram“ kanalui, padėjusiam mobilizuotis protestuotojams per masines demonstracijas, apėmusias Baltarusiją po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis A. Lukašenka ir kuriuos opozicija bei Vakarų šalys laiko suklastotais.
S. Pratasevičius ir S. Pucila, abu pabėgę į Europą, pernai buvo įtraukti į Baltarusijos sudarytą „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“ sąrašą.
Be to, Baltarusija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiunčiamas Latvijos ambasadorius ir visi ambasados darbuotojai, taip atsakant į įvykį Rygoje, kai oficiali Baltarusijos vėliava buvo pakeista istorine baltos ir raudonos spalvų baltarusių vėliava, o Latvijos vyriausybė atsakė analogišku žingsniu. ES lyderiai išreiškė solidarumą su Latvija.
