Eurozonos infliacija pasiekė 3,2%. Augimas gruodžio mėnesį 0,1% buvo netikėtas, rašo „Financial Times“. Euro zonos infliacija tapo aukščiausia per 14 metų.
Infliacijos „šuoliuką“ sukėlė didesnės energijos ir maisto kainos nei tikėjosi Europos Centrinis bankas (ECB). Ši Franfurte įsikūrusi institucija nuo 1999 metų atsakinga už Europos Sąjungos monetarinę politiką.
Nežiūrint to, kad JAV Federalinis rezervas drastiškai sumažino skolinimosi kainą, iš ECB tikimasi pastovios 4% palūkanų normos išlaikymo, o gal ir padidinimo sekančią savaitę. ECB tikslas išlaikyti infliaciją ties 2% riba. Šią užduotį komplikuoja euro zonos ekonomikos lėtėjimo ženklai.
15 Europos Sąjungos valstybių regione pasitikėjimo ekonomika indeksas 101,7 – niūriausias nuo 2006 metų. Vokietijoje vartojimas mažėja ketvirtą ketvirtį iš eilės. Vokietijos nedarbas visgi mažiausias per paskutinius 15 metų.
ECB pripažįsta, kad ES ekonomika lėtėja, tačiau mano, kad ekonomikos pagrindiniai rodikliai išlieka tvirti. Finansų rinkos visgi mano, kad šių metų eigoje ECB paseks JAV pavyzdžiu ir pradės mažinti palūkanų normą.
ES monetarinės politikos komisaras Joaquin Almunia tvirtino sausio 22 d. –„ Pagrindinė rinkų nerimo priežastis yra JAV recesijos rizika. Tai ne pasaulinė recesija, tai – JAV remisija, kilusi dėl per eilę metų susikaupusių JAV ekonomikos disproporcijų: didelio einamosios sąskaitos deficito, didelio fiskalinio deficito bei sutaupytų lėšų trūkumo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat kreipėsi į smulkiuosius investuotojus, ragindama nepanikuoti dėl praėjusią savaitę vykusio akcijų rinkos nuosmukio. „Vokietijoje recesijos požymių nėra. Piliečiai neturėtų daryti skubių sprendimų“ – sakė A. Merkel.
Pagal „Finacial Times“, „Reuters“
