Euro zonoje valstybių skola išaugo nuo 2,0 proc. BVP 2008 m. iki 6,3 proc., o visose 27 ES valstybėse narėse 2,3 proc. iki 6,8 proc. Euro zonoje valstybių skolos ir BVP santykis išaugo nuo 69,4 proc. 2008 m. pabaigoje iki 78,7 proc. 2009 m. pabaigoje, o visose 27 ES valstybėse narėse - nuo 61, proc. iki 73,6 proc.
2009 m. didžiausias biudžeto deficitas buvo Airijoje (-14,3 proc.), Graikijoje (13,6 proc.), Jungtinėje Karalystėje (-11,5 proc.), Ispanijoje (-11,2 proc.), Portugalijoje (-9,4 proc.), Latvijoje (-9,0 proc.), Lietuvoje (-8,9 proc.), Rumunijoje (8,3 proc.), Prancūzijoje (-7,5 proc.) ir Lenkijoje (-7,1 proc.). Nė vienoje valstybėje narėje nebuvo biudžeto perviršio.
Mažiausias deficitas užfiksuotas Švedijoje (-0,5 proc.), Liuksemburge (-0,7 proc.) ir Estijoje (-1,7 proc.). Palyginus su 2008 m., 2009 m. 25 ES valstybėse narėse biudžeto padėtis blogėjo, ir tik dviejose (Estijoje ir Maltoje) pagerėjo. 2009 m. pabaigoje mažiausias valstybės skolos ir BVP santykis buvo Estijoje (7,2 proc.), Liuksemburge (14,5 proc.), Bulgarijoje (14,8 proc.), Rumunijoje (23,7 proc.), Lietuvoje (29,3 proc.) ir Čekijoje (35,4 proc.).
2009 m. dvylikos valstybių narių skolos ir BVP santykis viršijo 60 proc.: Italijos (115,8 proc.), Graikijos (115,1 proc.), Belgijos (96,7 proc.), Vengrijos (78,3 proc.), Prancūzijos (77,6 proc.), Portugalijos (76,8 proc.), Vokietijos (73,2 proc.), Maltos (69,1 proc.), Jungtinės Karalystės (68,1 proc.), Austrijos (66,5 proc.), Airijos (64,0 proc.) ir Nyderlandų (60,9 proc.). 2009 m. vidutinis euro zonos valstybių valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis buvo 50,7 proc., o valdžios sektoriaus pajamų - 44,4 proc.; visose 27 valstybėse narėse - atitinkamai 50,7 proc. ir 44,0 proc. Nuo 2008 m. iki 2009 m. abiejose zonose valdžios sektoriaus išlaidų santykis augo, o pajamų santykis mažėjo.
