Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija paskelbė Pasaulinį inovacijų indeksą, pagal kurį Lietuva iš 141 reitinguojamos šalies užima 38 vietą bei atsilieka nuo Estijos (19 vieta) ir Latvijos (30 vieta). Kaip ir pernai, taip ir šiais metais pirmosios trys indekso pozicijos nesikeičia ir iš jų nesitraukia Šveicarija, Švedija ir Singapūras.
Pasak Lietuvos inovacijų centro direktoriaus Kastyčio Gečo, inovacijos gali būti suprantamos labai skirtingai, todėl įvairių ekonominės veiklos rodiklių integravimas į indeksą remiasi vienokiu ar kitokiu inovacijų apibrėžimu, kuris atskiroms šalims ar regionams gali būti netinkamas jo inovatyvumui apibūdinti. Be to, indeksai remiasi statistikos institucijų surenkamais duomenimis, o dauguma rodiklių apibūdina privataus verslo situaciją, kurią parodyti gali tiesioginės apklausos apie įmonių vidaus veiklą. Tačiau įmonės atskirai neidentifikuoja inovacinės veiklos, nerenka atitinkamos informacijos ar tiesiog nenori jos pateikti. Būtent tokios informacijos apie inovacijas versle teisingumas ir lemia visos renkamos inovacijų statistikos rodiklių ir indekso teisingumą bei adekvatumą.
Tikriausiai, pasak K. Gečo, dalis šalies įmonių nesijaudina, kad Lietuva pagal inovatyvumą „atsilieka“ nuo kitų šalių ir (net) nepildo statistinių formų apie savo inovacinę veiklą valdžios institucijoms. Tiesioginis informacijos rinkimas, kurį vykdo specialios apklausas organizuojančios įmonės, kaip buvo daroma rengiant „InnoBarometer 2007“ apžvalgą, kai įmonių vadovai buvo apklausiami tiesiogiai, rodo gana priešingą vaizdą: Lietuvos verslas tikrai nėra neinovatyvus.
Lietuva indekse aukščiausias vietas užima vertinant ekologinę darną ir BVP augimą vidutiniškai vienam gyventojui pagal perkamąją galią (6 vieta), asmenų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, skaičiaus augimą (10 vieta), žinių įtaką (14 vieta), o žemiausios vietos skirtos už žinių įsisavinimą (130 vieta), bendrojo kapitalo formavimą (120 vieta) ir klasterių plėtrą (112 vieta).
Palyginus su 2011 m., Lietuva pagerino rezultatus ir pakilo dviem vietomis (iš 40 į 38 vietą). Iš trijų Baltijos valstybių didžiausią pažangą padarė Latvija, pakilusi šešiomis pozicijomis (iš 36 į 30 vietą), o Estija palypėjo 4 laipteliais aukščiau (iš 23 į 19 vietą).
Vertindama šalies ateities perspektyvas pagerinti inovatyvumo rodiklius, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad vargu ar Lietuva gali pretenduoti į lyderius - net indekso rengėjai teigia, kad jis stabilus jau 10 metų.
„Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad Kinija ir Indija sėkmingai savo rinkose pritaiko pasaulinių inovacijų patirtį ir gerina rodiklius. O Lietuvoje mes vis dar svajojame apie inovacijų kūrimą, nors didesnį efektyvumą galime pasiekti būtent diegdami užsienio šalių patirtį - importuodami inovacijas“, - sako V. Klyvienė.
