Europos Sąjunga (ES) paskelbė apie savo planus reguliuoti išvestinių finansinių priemonių rinką. Šios priemonės – tai sudėtingi finansiniai produktai, kurie prisidėjo prie finansų krizės.
Požiūris į prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis kinta
2010 metais Europos Komisija (Komisija) parengs teisės aktus, skirtus sumažinti riziką, kurią šie vertybiniai popieriai kelia ekonomikai. Pasiūlymai yra naujausios iš įvairių ES priemonių finansų sektoriaus priežiūrai stiprinti, kad būtų išvengta dar vienos krizės.
Už finansines paslaugas Komisijoje atsakingo Charlie McCreevy teigimu, šie planai rodo, jog „tradicinis požiūris, kad išvestinės finansinės priemonės yra skirtos specialistų reikmėms, ir kad todėl joms reikia tik negriežto reguliavimo, yra keičiamas.“
Šimtų trilijonų eurų klausimas
Parengusi teisės aktus Komisija bendradarbiaus su Didžiojo dvidešimtuko šalimis, siekdama užtikrinti darnią pasaulinę politiką. Dvidešimties pajėgiausios ekonomikos šalių grupė neseniai susitarė išvestinėms finansinėms priemonėms taikyti apribojimus, ir JAV jau parengė tam skirtų teisės aktų.
Išvestinėmis šios priemonės vadinamos todėl, kad jų vertė išvedama iš pagrindinio turto, pavyzdžiui, naftos ar palūkanų normos, kainos. ES planas skirtas išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne biržoje, tiesiogiai tarp dviejų šalių ir dėl kurių deramasi privačiai.
Prekyba šiomis priemonėmis pastarąjį dešimtmetį taip išaugo, kad pasaulinėje rinkoje jų apyvarta dabar sudaro šimtus trilijonų eurų. Tačiau iki kol neatėjo krizė, prekybininkai nepakankamai vertino įsipareigojimų nevykdymo tikimybę.
ES nori, kad rinka būtų skaidresnė, tad reikalauja, kad būtų prekiaujama standartinėmis priemonėmis per tarpuskaitos centrus, kurie prisiima didelę dalį įsipareigojimų nevykdymo rizikos. Visi kiti sandoriai turėtų būti registruojami.
Pagal naujas taisykles iš finansinių institucijų taip pat būtų reikalaujama didesnio užstato ir didesnio kapitalo vykdant sandorius, atliekamus ne per tarpuskaitos centrus.
Klaus ir visuomenės
Komisija nori sužinoti visuomenės nuomonę, ką daryti, kad sunkumų patyrę bankai nekeltų grėsmės finansų sistemai, ir kad jų gelbėti netektų mokesčių mokėtojams. Per finansų krizę žlugus daugeliui bankų, jų poveikio tarptautiniu mastu klausimams spręsti reikia naujų teisinių priemonių.
Komisijos narys C. McCreevy pasakė, kad joks bankas niekada nebus apsaugotas nuo žlugimo, ir paragino parengti patikimų priemonių, skirtų nustatyti, ar bankui gresia žlugimas ir, jei įmanoma, to išvengti, o jei ne – banką reorganizuoti.
