Šis sprendimas sustiprins keleivių teises Europos Sąjungoje, teismui atmetus Skandinavijos vežėjos SAS argumentą, kad 2019 metais jos pilotų streikas buvo „neeilinė aplinkybė“, nepriklausanti nuo vežėjos valios.Kadangi teisė streikuoti yra viena iš pagrindinių darbuotojų teisių, streikai turi būti vertinami kaip įvykis, „būdingas“ bet kurios įmonės veiklai, taigi tai yra aplinkybė, kurią darbdavys „turėjo numatyti“ ir imtis atitinkamų veiksmų, kad sumažintų streikų poveikį keleiviams, pareiškė teismas.
Teismas atmetė SAS poziciją, kurią iš pradžių palaikė Švedijos teismas ir kuriai pritarta praėjusią savaitę paskelbtoje neprivalomoje ESTT generalinio advokato nuomonėje, kad oro linijos neturėtų būti verčiamos atsakyti dėl profsąjungų priimtų sprendimų.
Oro linijų bendrovė skundėsi, kad jeigu jai tektų išmokėti kompensacijas visiems 380 000 keleivių, nukentėjusiems dėl savaitės trukmės pilotų streiko, įvykusio 2019 metų balandžio–gegužės mėnesiais, ji turėtų sumokėti 117 mln. eurų.
Ieškinį pateikė vienas keleivis, pareikalavęs grąžinti jam 250 eurų, kai vidaus skrydis Švedijoje buvo atšauktas skrydžio dieną.
Pagal ES keleivių teisių reglamentą, keleiviai gali gauti kompensaciją už atšauktus ar labai vėluojančius ES vidaus skrydžius, neatsižvelgiant į tai, ar juos vykdo ES, ar ne ES oro linijos.
Reglamentas taip pat taikomas ES oro linijų bendrovėms, skraidinančioms keleivius į bloką iš kitų šalių, ir visiems ES ar ne ES skrydžiams, išvykstantiems iš ES oro uosto.
Dėl „Brexit“ nuo šių metų taisyklės netaikomos Didžiojoje Britanijoje ne ES vežėjams, skraidinantiems keleivius į ES.
Oro linijos, kurioms taikomos ES taisyklės, dažnai siekia apriboti taisyklių taikymo sritį, kai reikia mokėti kompensacijas, ypač kai prasidėjus pandemijai išseko pajamų srautai.
ESTT pažymėjo, kad jo sprendimas galios tik tais atvejais, kai oro linijų bendrovių darbuotojus vienijančios profsąjungos laikosi teisinių streikų procedūrų, ir tik tada, kai jų reikalavimus galėjo patenkinti pati oro linijų bendrovė, o ne vyriausybės institucijos.
Jis taip pat teigė, kad nutarimas netaikomas streikams, „kurių kilmė yra „išorinė “, pavyzdžiui, skrydžių vadovų streikams ar kitos vežėjos ar bendrovės darbuotojų veiksmams.