Praėjusiais metais šalies bendrajam vidaus produktui (BVP) šoktelėjus 1,3 proc., elektros energijos suvartojimas išaugo 1,2 proc. Energetikai pažymi, jog paprastai 1 proc. BVP prieaugis sąlygoja 0,5 proc. elektros energijos suvartojimo padidėjimą. Tuo tarpu ekonomistai siūlo čia ekonominio dėsnio neieškoti.
Kaip naujienų agentūrai ELTA tvirtino nepriklausomos energijos tiekimo bendrovės UAB „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius, sąsajos tarp elektros energijos suvartojimo ir BVP prieaugio tikrai egzistuoja, esą tai patvirtina ir statistiniai tyrimai, tačiau pastaruoju laikotarpiu tendencija, jog 1 proc. išaugęs BVP nulemia 0,5 proc. elektros suvartojimo augimą, yra šiek tiek išsibalansavusi dėl ekonominio nuosmukio.
„Lietuvoje, sakykim, tas ne visai statistinis elektros energijos suvartojimo didėjimas buvo sąlygotas to, kad vartojimas augo didžiausiame vartotojų segmente – tarp gamybininkų, o augo jis dėl to, kad atsigavo eksportas. Tai būtent ir sąlygoja, kad pradžioje buvo labai didelis smukimas, o po tokio nuosmukio ne visai tendencinga, kad yra toks didesnis šuolis į viršų. Tačiau tendencija yra tokia: 1 proc. BVP ir 0,5 proc. elektros energijos suvartojimo augimas. Tas yra tiesa, ir tai yra pastebėta per tyrimus“, – sakė L. Liutkevičius.
Pasak jo, į ekonominius procesus, žvelgiant per elektros energijos suvartojimo prizmę, jautriausiai reaguoja namų ūkiai, tačiau jų įtaka nėra tokia didelė kaip pramonės sektoriaus.
„Sunkėjant ekonominiam klimatui, sudėtingėjant ekonominei situacijai, visi yra linkę pradėti taupyti – net ir neišjunginėdavę šviesos, pavyzdžiui, virtuvėje, dabar ėmėt ją išjunginėti. Čia yra psichologija. Kai lūkesčiai gerėja, žmonės atsipalaiduoja, tai tie nedideli skirtumai, kad kažkur neišjungėt šviesos, jie didina suvartojimą. Na bet pirmiausia į tai reaguoja pramonė, nes gamina ir vartoja daugiau. O kalbant apie namų ūkius, ten tas augimas yra ženkliai lėtesnis, bet jis taip pat yra“, – mano L. Liutkevičius.
Lietuvos elektros energijos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius taip pat tikino, jog sąsajos tarp šių dviejų rodiklių tikrai egzistuoja, o pokyčiai sunkiosios pramonės sektoriuje turi didžiausią įtaką šių rodiklių kitimui.
Tiesa, V. Paškevičiaus aiškinimu, kokios bus perspektyvos ilguoju laikotarpiu, yra sunku pasakyti, kadangi Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai mažinti elektros energijos suvartojimą, tad visi procesai priklausys nuo šalies pramonės atsigavimo.
Tuo tarpu ekonomistas Gitanas Nausėda pažymi, jog tokią prielaidą galbūt galima kelti labiau „su humoru“, tačiau pripažįsta, jog atsižvelgimas į šį rodiklį tikrai turėtų palengvinti BVP augimo tempų prognozavimą.
„Noriu pažymėt, kad, teoriškai žvelgiant, elektros suvartojimas turėtų koreliuotis su ekonomikos aktyvumu, ir taip iš tikrųjų yra. Tačiau reikėtų atsižvelgti, kad per ilgesnį laikotarpį, bent jau mes to siekiame, ir verslas to paties siekia, turėtumėm mažinti elektros suvartojimą pagaminamos produkcijos vienetui. Tai yra ir būtina konkurencingumo sąlyga, ir pagaliau persiorientuojama taupesnių elektros energijos vartojimo technologijų. Sakyčiau, net kuo elektros energijos kainos yra didesnės, tuo motyvacija tai daryti yra stipresnė“, – Eltai sakė G. Nausėda.
Analitiko aiškinimu, dėl šių priežasčių per ilgesnį laikotarpį BVP augimas turėtų atsilikti nuo elektros energijos suvartojimo, tačiau praėjusių metų situacija rodo, jog šiuo metu abu rodikliai yra labai glaudžiai susiję.
„Kad ir kaip ten būtų, praėjusieji metai buvo neblogas situacijos atspindys, kadangi koreliacija tarp suvartojimo ir BVP buvo gana glaudi. Ir tokią prielaidą galima kelti vertinant ne tik patį skaičių, kad elektros energijos suvartojimas per metus išaugo 1,2 proc., o BVP – 1,3 proc., bet ir vertinant pačią struktūrą. Namų ūkių suvartojimas – sumažėjo, o pramonės – išaugo. Pramonės suvartojimas pradėjo didėti praktiškai tuo pačiu metu kaip atsigauti eksportas – nuo metų vidurio ir visą paskutinįjį metų ketvirtį. Tad šio rodiklio turėjimas po akimis tikrai turėtų palengvinti BVP augimo prognozavimą“, – teigė G. Nausėda.
