Ar gyventojams bus kompensuojama tokia pati kainos dalis? Ar Europoje bus pasiektas efektyvus susitarimas dėl dujų kainų ribojimo?
Trečiadienį apie visa tai buvo diskutuojama Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Prognozuoja spartų dujų brangimą
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius priminė, kad elektros ir dujų kaina nustatoma du kartus per metus.
Didžiausią dalį galutinė dujų kainos vartotojams sudaro į Lietuvą importuojamų dujų kaina. Dėl jos pabrangimo kur kas labiau brangtų ir galutinė kaina vartotojams.
„Galima matyti, kad prognozuojama gamtinių dujų kaina Europos gamtinių dujų biržoje sudaro apie 200 eurų už megavatvalandę, jeigu imtume vidurkį šitų 6 mėnesių“, – komentavo R. Pocius.
Anot pirmininko, pagal šiandienos duomenis, kitais metais buitiniams vartotojams maisto gaminimui naudojamų dujų kaina kiltų nuo 1,02 euro už kubinį metrą iki 4,15 euro už kubinį metrą, jeigu nebūtų mokama jokia kompensacija.
Tuo metu dujų, kurios naudojamos namų šildymui, kaina kiltų daugiau kaip 4 kartus – nuo dabartinių 0,77 euro iki 3,75 euro.
Kiek išaugs elektros kaina
Be to, jeigu Vyriausybė ir Seimas nesiims jokių priemonių, visuomeninio tiekimo elektros kaina didėtų nuo 23,289 cento už kWh iki 63,452 cento už kWh.
Didžiausios įtakos tam turėtų gerokai išaugusi didmeninė elektros įsigijimo kaina, kuri, kaip prognozuojama, sudarytų 425,78 euro už MWh.
Tiems, kas yra sudarę nepriklausomo elektros tiekimo sutartis, tektų mokėti sutartyje fiksuotą kainą.
Vyriausybė žada, kad kartu su kitų metų valstybės biudžetu bus teikiami ir pasiūlymai dėl galimų kompensacijų gyventojams.
VERT vadovas R. Pocius negalėjo tiksliai pasakyti, kiek biudžeto lėšų prireiks norint kompensuoti bent dalį elektros kainos gyventojams. Tačiau tai galėtų viršyti 1,2 mlrd. eurų.
Be kita ko, VERT vadovas R. Pocius atkreipė dėmesį, kad, palyginti su praėjusia liepa, šių metų liepos mėnesį verslo suvartojamos elektros kiekis sumažėjo 12 proc.
Galutinės dujų ir elektros kainos bus patvirtintos iki šių metų pabaigos ir įsigalios nuo kitų metų pradžios. Jos galios iki 2023 m. birželio pabaigos.
Sparčiai brangsta ne tik energijos kainos
Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. rugpjūtį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 14,6 proc.; pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija – 14,8 proc.
Metinė (2022 m. rugpjūtį, palyginti su 2021 m. rugpjūčiu) infliacija Lietuvoje sudarė 21,1 proc.; pagal VKI apskaičiuotoji – 22,4 proc.
Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, elektros energijos, mėsos ir jos produktų, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, dujų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
