elektros kaina

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, jog kitais metais elektros kaina laikysis panašiame lygyje kaip šiemet, sako rinkos reguliuotojo vadovas. VERT pirmininko Renato Pociaus teigimu, biržoje elektra turėtų kainuoti apie 80 eurų už megavatvalandę (MWh). „Elektros kainų prognozė, kurią matome, yra stabili, esame paprognozavę, pagal tai ką matome šiandien, apie 80 eurų už MWh kainą didmeninėse rinkose.

Daugelis gyventojų dar prisimena, kai prieš dvejus metus elektros kainos Lietuvoje ir kaimyninėse  valstybėse mušė visų laikų rekordus. Dabar jos kur kas mažesnės, tačiau ar gali būti, kad vis tiek už energiją mokame daug daugiau nei kiti europiečiai. Ir kodėl būtent dabar į viešumą vėl iškilo diskusija apie elektros kainas? Pasirodo, Kremliaus propaganda taikosi sujaukti ne tik ukrainiečių, bet ir lietuvių protus.

Pastarąją savaitę didmeninė elektros kaina traukėsi 20,2 proc., iki 92,4 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo mažiausia nuo šių metų birželio vidurio. Per savaitę leidosi ir kitų energijos išteklių kainos – Brent nafta pigo 7,7 proc., degalai – po 1,3 proc., o gamtinės dujos – 0,3 proc.

Elektros rinkos liberalizacija įgalino vartotojus laisvai pasirinkti ne tik elektros tiekėją, bet ir tiekimo planą. Elektros vartotojai tai padaryti gali bet kuriuo metu, o plano keitimas nieko nekainuoja. „Pagal dabar galiojančius teisės aktus, elektros vartotojas yra laisvas pasirinkti, kokią elektros kainą pagal siūlomus planus jis nori mokėti.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina mažėjo Baltijos ir kitose Europos šalyse. Baltijos regione kaina krito 2 proc. ir vidutiniškai siekė 103,35 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. „Daugiausiai įtakos kainų kritimui turėjo išaugusi gamyba vėjo elektrinėse. Baltijos šalyse vėjo elektrinėse pagaminta 45 proc. daugiau elektros energijos nei ankstesnę savaitę. Kitose „Nord Pool“ regiono šalyse vėjo elektrinės pagamino 56 proc. daugiau.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 95,37 Eur/MWh. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, elektros kainos kitose Europos šalyse taip pat mažėjo: Lenkijoje iki 87,37 Eur/MWh, o Vokietijoje iki 75,83 Eur/MWh atitinkamai. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite mažėjo 29 proc. iki 17,22 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta 26 proc.

Karšta šiųmetinė vasara išaugino elektros energijos poreikį ir nulėmė žymius kainų svyravimus biržoje. Ekspertai prognozuoja, kad stabilumo elektros rinkoje nebus ir artimiausiais mėnesiais.  Tad vartotojams esą dabar gali būti palankiausias metas fiksuoti elektros kainą ir taip apsidrausti nuo jos šuolių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 100,97 Eur/MWh Lietuvoje ir Latvijoje bei 100,77 Eur/MWh Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“.  „Baltijos šalyse nedidelį kainų pokytį lėmė 23 proc. mažesnė vėjo gamyba ir 5 proc. sumenkę energijos srautai į Baltijos šalis“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Birželio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 21 proc. aukštesnė nei gegužę ir siekė 91,64 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Valandinės elektros kainos birželį Baltijos šalyse svyravo nuo –6,55 eurų/MWh iki 372,81 eurų/MWh. Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, gegužę taip pat šiek tiek kilo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė 24,024 ct/kWh, fiksuojant ją 13 mėnesių.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad antrąją liepos savaitę atkeliavę karšti orai darė įtaką elektros rinkoms. Europoje. Anot agentūros, Lietuvoje ir Baltijos šalyse augusį elektros suvartojimą patenkino didesnė saulės ir šiluminių elektrinių generacija, visgi Vengrijoje ir Balkanų šalyse fiksuota karščio banga lėmė itin aukštą elektros kainą.

Vidutinė elektros rinkos kaina liepos 1–7 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 4 proc. nuo 96 eurų iki 99 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pati, kaip ir „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, pirmadienį pranešė  „Litgrid“. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė teigė, jog praėjusią savaitę didesnių pokyčių elektros rinkoje nebuvo – nežymiai sumažėjusią saulės gamybą pakeitė vėjo elektrinės, o elektros kainos iš...

Dėl karštų orų birželį, Baltijos šalyse į viršų stiebėsi ne tik termometrų stulpeliai, bet ir elektros kainos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pirmąjį kalendorinės vasaros mėnesį jos, lyginant su geguže, augo 20,8 proc. iki 9,16 ct/kWh. Didžiausią įtaką kainoms turėjo išaugęs elektros poreikis vėsinimui, kurio nesugebėjo kompensuoti gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių bei sudėtinga situacija su elektros perdavimo tinklais iš kitų šalių.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 95,29 Eur/MWh, praneša energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Kai kuriose kitose Europos šalyse elektros kainų kryptis išsiskyrė: Lenkijoje savaitės vidutinė kaina augo ir pasiekė 116,57 Eur/MWh, tuo tarpu Vokietijoje ji mažėjo iki 77,12 Eur/MWh. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 20 proc. iki 27,08 Eur/MWh.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prognozuojant, kad termometrų stulpeliai dalyje šalies pasieks 34 laipsnių žymą, įspėjama, kad karščio banga gali lemti didelius elektros kainos šuolius „Nord Pool“ biržoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertai pastebi, kad šiuo metu didžiausi kainų šuoliai pastebimi vakarais, tad gyventojai, pasirinkę su birža susietus elektros tiekimo planus, turėtų likti budrūs ir vakarais mažinti nebūtiną elektros vartojimą.

Dėl jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ pralaidumo ribojimo bei rytinių ir vakarinių kainų pikų vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 17–23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 6 proc.

Seimas nusprendė leisti garantiniame elektros tiekime esantiems buitiniams vartotojams skolas už sunaudotą elektrą nepriklausomiems tiekėjams grąžinti dalimis laikotarpiu iki pusės metų. Šias socialdemokrato Gintauto Palucko parengtas Elektros energetikos įstatymo pataisas priėmimo stadijoje ketvirtadienį palaikė 87 parlamentarai, susilaikė 2 ir balsavusių prieš nebuvo.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį antrajam metų pusmečiui patvirtino maždaug 8–12 proc. arba iki 1,8 centų už kilovatvalandę (kWh) mažesnę nepriklausomo tiekėjo „Ignitis“ visuomeninę elektros kainą buitiniams vartotojams. Elektros kainos sumažėjimas ir kainos galutinė viršutinė riba priklauso nuo to, kokios įtampos tinklus gyventojai yra įsirengę.

Gegužės mėnesį gyventojai sulauks mažesnių sąskaitų už balandį suvartotą elektros energiją. Anksčiau nei įprastai peržiūrėjus valstybės reguliuojamą dalį, kaina mažės apie 0,5 cento už kilovatvalandę, vidutiniškai elektros energijos vartojančiam būstui kas mėnesį gaunama elektros sąskaita bus 1–1,5 euro mažesnė, praneša „Elektrum Lietuva“. „Valstybės reguliuojamos dalies dedamosios – tai bendros elektros sąskaitos dalis, kuri įprastai peržiūrima du kartus per metus.

Nepaisant balandį trumpam sugrįžusios žiemos, praėjusį mėnesį elektra „Nord Pool“ biržos Baltijos šalių kainų zonose vidutiniškai kainavo 60,25 Eur/MWh. Palyginti su kovu, kaina mažėjo 11,67 proc. Įtakos šiems pokyčiams regione turėjo nepastovūs orai, diktavę tiek elektros paklausą, tiek jos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Lietuvos gyventojams tiekiamos gamtinės dujos yra brangiausios, o elektros energija – viena iš brangiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Tokius praėjusių metų antrojo pusmečio oficialius duomenis pateikė ES statistikos agentūra „Eurostat“, palyginusi energetikos produktų kainas pagal gyventojų perkamąją galią. Buitiniams vartotojams Lietuvoje 2023 m. pabaigoje gamtinės dujos kainavo 19,2 euro už 1000 kWh, Latvijoje – 11,25 euro, Estijoje – 8,81 euro, o Lenkijoje – 11,31 euro.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina „Nord Pool“ biržoje balandžio pirmąją dekadą siekė 0,048 Eur/kWh be PVM, o tai 29 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Balandžio 7 dieną fiksuota mažiausia šiais metais dienos kaina biržoje – 0,005 Eur/kWh be PVM, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak LEA, tokia vidutinė dienos kaina pernai buvo liepos 2 dieną.

Daugelis žino, kad elektra taupoma tiesiog be reikalo nedeginant šviesos ar ištraukiant prietaisų kištukus iš rozečių. Tačiau specialistai pastebi, kad yra ir kitų efektyvių būdų energijai taupyti. Be kita ko, tai padeda ne tik sumažinti elektros sąskaitas, bet ir kasdienė buitį padaryti patogesne. Vienas iš mažiau žinomų elektros taupymo būtų – išmaniųjų įrenginių ir technikos naudojimas. „Išmaniųjų įrenginių efektyvumą užtikrina tai, kad jie veikia be vartotojo įsikišimo.

Vidutinė elektros energijos kaina kovo 1–12 d. siekia 0,069 Eur/kWh be PVM, o tai 8 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą ir artėja prie 2023-ųjų mažiausios mėnesio vidutinės kainos, kuri buvo pernai balandį – 0,067 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA), duomenimis, šių metų kovo 12-ąją, palyginti su kovo 5-ąja, 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,3–2,8 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė.

Šiltesni orai ir didesnė vėjo elektrinių gamyba praėjusią savaitę lėmė ketvirtadaliu mažesnę elektros kainą, jos suvartojimas sumažėjo 7 proc., o šiluminių elektrinių gamyba krito daugiau nei dukart, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.   Vasario 12-18 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 21 proc.

Nuo šių metų sausio vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) padidinus valstybės reguliuojamą elektros kainos dalį ir dėl to visiems vartotojams padidėjus sąskaitoms už elektrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad ši kainos dalis nuo balandžio turėtų mažėti 0,4 cento  (be PVM). Tai padaryti leis anksčiau priimtas sprendimas grąžinti beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką vartotojams.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje šoktelėjo 49,8 proc. ir siekė iki 96,4 euro už megavatvalandę (MWh). Augo ir degalų kainos – benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc. Tuo metu gamtinių dujų kaina sumažėjo 2,9 proc., o biokuras atpigo 1,12 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Per savaitę, vasario 5–11 dienomis, didmeninės elektros kainos Lietuvoje padidėjo nuo 64,4 Eur/MWh iki 96,4 Eur/MWh.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2023 metų elektros sistemos rodiklius. Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo trečdaliu ir buvo didžiausia nuo 2010 metų, o atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės pagamino rekordiškai daug elektros energijos – ji sudarė 70 proc. visos šalies gamybos. Elektros energijos suvartojimas per metus sumažėjo 1,2 proc. 2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai šalyje.

Bendrovė „Ignitis“ primena nepriklausomo tiekimo klientams, kurių dalis esą nustebo gavę sąskaitą už sausio mėnesį suvartotą elektros energiją – nuo sausio 1 d. keitėsi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) reguliuojama elektros kainos dalis – ji didėjo. Kaip rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai, reguliuojama kainos dalis didėjo visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jie jau pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ar jiems užtikrinama garantinio tiekimo paslauga.

Politikai ir elektros tiekėjai tikino, kad vadinamasis elektros rinkos liberalizavimas, kai galima rinktis nepriklausomą tiekėją, gyventojams bus naudingas. Esą dėl konkurencijos jiems bus siūloma pigesnė elektra. Tačiau susigundę tokiais pažadais ir investavę į naują namų įrangą, dabar gyventojai susiduria su kitokia realybe. Kai kurie tiekėjai vienašališkai keičia neterminuotas sutartis, dėl ko gyventojai turės mokėti gerokai daugiau, nei planavo.

Dėl itin didelės vėjo generacijos elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje darbo dienomis buvo mažesnė nei savaitgalį. Savaitės pabaigoje augusias kainas iš dalies lėmė ir sugedusi Estijos–Suomijos elektros jungtis „EstLink 2“, jos remonto darbai gali užtrukti, praneša „Litgrid“. Sausio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 17 proc. nuo 98 Eur/MWh iki 82 Eur/MWh.

Pirmadienį Rusija paskelbė skyrusi daugiau nei 200 ukrainiečių karo belaisvių ilgas bausmes, kai kurie nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Kremlius jau beveik dvejus metus tęsia puolimą Ukrainoje ir laiko nelaisvėje nežinomą skaičių – manoma, tūkstančius – Ukrainos karių, daugelis jų buvo paimti per Mariupolio uostamiesčio apgultį 2022 metais. Kyjivas ir tarptautinės žmogaus teisių grupės smerkia Maskvos karo belaisvių teismus kaip neteisėtus.

Dėl šalčių, išaugusio elektros vartojimo, elektrinių remontų Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje bei padidėjusios brangios elektros gamybos šiluminėse jėgainėse, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo daugiau nei keturis kartus – nuo 45 iki 201 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje, tuo metu Estijoje ji siekė 242 eurus už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.&nbs...

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ informuoja apie penktadienį, sausio 5 d., numatomą elektros energijos kainų šuolį „Nord Pool“ biržoje, kuris ypač aktualus „Išmanus – Valandinis“ planą pasirinkusiems klientams. Privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė atkreipia dėmesį, kad brangiausią valandą kilovatvalandės kaina sieks 1,78 eur su PVM, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo kitų metų pradžios elektra brangs daugeliui gyventojų. Kai kurie dėl to bando pagudrauti – iš anksto deklaruoja didesnį energijos suvartojimą ir taip mažesne kaina už elektrą sumoka į priekį. Tačiau vienas didžiausių elektros tiekėjų „Ignitis“ įspėja, kad taip gudraujantys ir norintys sutaupyti gali sulaukti nemalonumų. Gali patikrinti elektros skaitiklius Nuo sausio 1 d. daugeliui vartotojų elektros kaina didės.

Artėjanti gruodžio 31 d. daugiau kaip 1 mln. „Ignitis“ klientų, kurie dar neturi išmaniojo skaitiklio, primena apie pareigą deklaruoti skaitiklių rodmenis, rašoma bendrovės pranešime. Dalis klientų deklaruoti rodmenis skuba į klientų aptarnavimo centrus arba skambina telefonu. Tačiau „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Nerilė Mažeikienė pataria negaišti laiko eilėse ar laukiant kol darbuotojas atsilieps.

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) beveik 158 mln. eurų permoką nuo kitų metų liepos vartotojams grąžinant per trumpesnį laiką nei anksčiau numatytą 15 metų terminą, skirstymo tarifas visiems vartotojams per metus mažėtų vidutiniškai 0,08 cento už kilovatvalandę (kWh), o vien buitiniams – 0,6 cento.   Skirstymo tarifas yra galutinės elektros kainos vartotojams sudedamoji dalis.

Daugiau nei trečdaliu išaugus vėjo energijos gamybai bei nežymiai sumažėjus elektros vartojimui, praėjusią savaitę didmeninė jos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 16 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 109,9 euro už megavatvalandę (MWh). „Nord Pool“ elektros biržos savaitės vidutinė kaina sumažėjo 24 proc. ir siekė 80,9 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Orai buvo pagrindinis kainas nulėmęs veiksnys praėjusią savaitę.

Tiksliau prognozuojant bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, ateityje turėtų būti išvengta šimtus milijonų eurų vertės reguliavimo skirtumų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Pasak Renato Pociaus, dabar jos prognozuojamos pagal faktinius, o ne teorinius skaičiavimus.    „Šiandien (...) esame daugiau nusileidę ant žemės ir žiūrime, ką bendrovė (ESO – BNS) realiai planuoja investuoti per artimiausius metus.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 0,4 proc. padidino tik „Ignitis“, tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ jas mažino atitinkamai 0,6 ir apie 1 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos tiek 12, tik 24 mėnesių vienos laiko zonos kainos svyruoja nuo 26 iki 28 centų. „Igničio“ 12 mėnesių 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 28,1 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 26 centai, „Enefit“ – 27,8 cento.

Pastaruoju metu gyventojai buvo skatinami įsirengti saulės elektrines ir tapti gaminančiais vartotojais. Esą taip darydami jie ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir gauna mažesnes sąskaitas už elektrą. Vis dėlto tūkstančiai gyventojų liko šokiruoti, kai praėjusią savaitę gavo laiškus iš Elektros skirstymo operatoriaus (ESO), kuriam permokėjo milijonus eurų. Juose gaminantiems vartotojams pranešama apie daug blogesnes sąlygas ir kainas, kurios bus taikomos nuo kitų metų pradžios.

Visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažėja 0,8–1,1 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį pritarė „Igničio“ visuomeninėms elektros kainoms vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui. „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento – 0,8 cento mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai – 1,1 cento mažiau, naktinės – 15,2 cento, arba 0,6 cento mažiau.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį tvirtins „Igničio“ visuomenines elektros bei dujų kainas vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui. Jei nauji tarifai bus paskelbti, visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažės 0,8–1,1 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento – 3,5 proc. (0,8 cento) mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai, arba 4,2 proc.

Vidutinė visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo kitų metų mažėja 3,5 proc., arba 0,8 cento – iki 21,9 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Tokią kainą mokėtų maždaug 460 tūkst. trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų. Ji bus gerokai mažesnė nei nepriklausomų tiekėjų siūloma kaina.

Galutinius visų elektros vartotojų tarifus lemianti reguliuojama kainos dalis nuo sausio didėja vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) dėl didesnio perdavimo tarifo, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. VERT pirmininko teigimu, didesnį perdavimo tarifą lėmė tai, jog į jį nebuvo įtrauktos „Litgrid“ gautos vadinamosios elektros perkrovų valdymo įplaukos, kurios pernai siekė 142 mln. eurų.

Atšalus orams ir esant didžiausiam nuo praėjusių metų vasario savaitiniam vartojimui, vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 21 proc.

Neseniai Valstybės kontrolė nustatė, kad gyventojai ir verslas „Igničiui“ priklausančiam Energijos skirstymo operatoriui (ESO) permokėjo 160 mln. eurų.  Ši skola dar nėra grąžinta, tačiau vartotojams nuo kitų metų pradžios elektra vėl brangs. Elektra brangs visiems vartotojams Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) lapkričio 16 d. nustatė, kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. keisis reguliuojama elektros energijos kainos dalis.

Antradienį Lietuvos kainų zonoje „Nord Pool“ biržoje susiformavo aukščiausia šiemet elektros kaina – elektra pabrango iki 0,288 Eur/kWh, dėl techninių problemų automatiškai sustojus didžiausiam Europoje Suomijos Olkiluoto 3 branduoliniam reaktoriui, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Pasak jos pranešimo, tai yra trumpalaikis brangimas. Bet vertinant lapkričio 1–21 d., vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,099 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 14 proc.

Visuomeninės elektros kainos buitiniams vartotojams viršutinė riba pirmąjį kitų metų pusmetį turėtų mažėti 4 proc. Dėl to ketvirtadienį spręs Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Kaip skelbiama VERT sprendimo projekte, vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų (tai yra buitiniams), ši riba turėtų mažėti – beveik 4 proc. nuo 22,264 iki 21,417 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš vidutinės įtampos tinklų – beveik 10 proc. – nuo 16,388 iki 14,774 cento.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 55 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 58,3 euro už megavatvalandę (MWh). Kitose Europos šalyse elektros kainos taip pat mažėjo. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina siekė 72,4 euro, Vokietijoje – 61,7 euro, Olandijoje – 66,8 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nord Pool“ elektros biržos savaitės vidutinė kaina sumažėjo 29 proc. ir siekė 42,9 euro.