Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje. Aukštesnė nei tikėjosi Lietuvos bankas bus ir infliacija, o dviženklis algų augimas žmonėms liks tik prisiminimas.
„Atjungėm visus šaldytuvus – „Coca Cola“, alus, matot, kiek daug šaldytuvų, mineraliniai vandenys. Dabar laukiam, kol išsiparduosim ledus, irgi sukrausim, turim 3–4 šaldiklius, sukrausim į vieną. Apie kondicionierius jau nešneku“, – sako parduotuvės savininkas Kęstutis Petrauskas.
Prisuktas apšvietimas ar elektrą taupančios lemputės – jau vakarykštė diena. Netoli Šiaulių esančių Kužių miestelio parduotuvės savininkas griebiasi kraštutinės priemonės – žmonėms teks pirkti ne tokius gaivius gėrimus, tačiau bent elektros sąskaitas gal pavyks apmaldyti. Pernai išlaidos elektrai parduotuvei siekdavo tūkstantį eurų. O dabar…
„Praeitą mėnesį sumokėjom už parduotuvę 8500 eurų, tai po 70 ct/kWh. – Ar lieka kažkas darbuotojams? – Darbuotojams lieka, bet man – nebe. Žiūrėsim, kaip išgyvent tiktai“, – kalba K. Petrauskas.
Savininkas sako – jei dirbtų vienas, verslą tikrai uždarytų. Tačiau yra dar 28 darbuotojai. Dabar tikslas esą – išsilaikyti iki Naujųjų, kai įsigalios pigesnė elektros sutartis su kitu tiekėju. Tačiau ne pyragai gali laukti ir kitąmet. Lietuvos bankas keičia šalies bendrojo vidaus produkto augimo prognozę. Jei birželį centrinis bankas manė, kad Lietuvos ekonomika stiebsis daugiau nei 3 procentais, dabar beliko mažiau nei procentas.
„Kitų metų BVP augimo prognozė bloginama iki 0,9 proc. Matome, kad infliaciniai procesai, jei ir slopsta, tai labai pamažu, infliacija vis dar labai aukšta, 21,1 proc.“, – teigia Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Tiesa, Finansų ministerija prieš porą savaičių prognozavo puse procento didesnį BVP augimą. Be infliacijos, ekonomikos augimą lėtina ir smunkanti pramonė, prekyba bei vartojimas. Visa tai – Rusijos sukelto karo Ukrainoje padariniai. Šiemet dėl geresnio pirmojo pusmečio ekonomika dar auga dviem procentais. Tiesa, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ramina, kad dabartiniam nuosmukiui toli iki 2009-ųjų, kai ekonomika smuko 15 proc.
„Kartu mes turime ir labai gyvą darbo rinką, iki rekordinių žemumų sumažėjusį nedarbą, sparčiai augantį darbo užmokestį. Taip, su ekonomikos augimo sulėtėjimu, šie dalykai prislops, bet labai svarbu, kad žmonės turėtų darbą, gautų atlyginimą“, – tvirtina G. Šimkus.
Dėl „spartaus“ algų didėjimo daugelis, matyt, pasiginčytų. Vietoje šiųmečių vidutinių 13-os procentų, kitais metais atlyginimai turėtų augti perpus lėčiau, šešiais procentais. Tiesa, čia neįskaičiuotas būsimas minimalios algos šuolis. Jei ji išties padidės 15 proc., bendras vidurkis augtų beveik 9 procentais.
„Svarbiausia dabar, kad nepradėtų byrėti pagrindiniai ekonominiai varikliai – kad nepradėtų užsidarinėti įmonės, kad nebūtų nedarbo šuolio“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tačiau kai kurios įmonės veiklą laikinai stabdo. Jei anksčiau Pramonininkų konfederacijos vadovas įvardijo keliolika gamybą laikinai nutraukusių įmonių, praėjus porai savaičių jų – dar daugiau.
„Skaičius gal net išaugo link gero dviženklio skaičiaus, artėja prie 20 įmonių pristabdžiusių veiklą“, – kalba pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
O dirba jose maždaug 2–4 tūkstančiai darbuotojų. Tiesa, keletas chemijos ir plastiko įmonių veiklą jau atnaujino, nes su pirkėjais susiderėjo didesnes kainas. O ir gamtinės dujos per porą savaičių pigo beveik 30 procentų ir grįžo į liepos mėnesio lygį.
„Optimizmo įpūtė keleto savaičių įvykiai, kad energetikos kainos pradėjo mažėti į apačią ir tikimės, kad tai bus tendencija. Jeigu jos augs ir grįš atgal, tada grįžtame prie tų pačių scenarijų ir manome, kad kitų metų pirmas ketvirtis bus minusinis“, – sako V. Janulevičius.
Padėtį sunkina ir metinė infliacija, kuri nesmuks tiek daug, kiek Lietuvos bankas prognozavo birželį. Vietoje šiemetinių 18-os procentų ji turėtų sumažėti iki 8-ių procentų, o ne penkių. Kaip tokias prognozes vertina gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Visą laiką nerimas jaučiasi, kaip jūs galvojat. Nežinia, kaip bus rytoj.“
„Iš ko taupyt? Nėr iš ko taupyt.“
„Malkos kainavo 500, dabar jau reikia tūkstantį mokėti, įsivaizduojat?“
„Sunku gyventi jaunimui, aš dėl jaunimo išgyvenu, nes vaikų išlaikymas labai brangus.“
„Šiaip, lietuviai taupūs ir moka gyventi. Gerai gyvena, pilnos sąskaitos. Bet mes norim dejuoti.“
„Svarbiausia sveikata ir darbas, o visa kita – išsprendžiama.“
Nedarbo lygis, anot Lietuvos banko, kitąmet turėtų didėti nežymiai, beveik procentu.
