Glaudžiais eksporto siūlais susiūta Lietuvos ekonomika spindi Europos Sąjungos statistikoje, bet ekonomistai ir didieji eksportuotojai jau baiminasi, kad tą spindesį netrukus užgoš sumažėjusi lietuviškos produkcijos paklausa.
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas augo 41 proc. – iki birželio eksportuota prekių už 6,1 mlrd. litų. Tačiau optimizmo teikiantys skaičiai apgaulingi.
Nuotaikos prastėja
,,Eksporto augimas jau senokai sustojęs”, – ,,Ekonomika.lt” konstatavo „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis ir aiškino, kad toks didelis eksporto augimas matyti tik lyginant su nuosmukio sukaustytais 2010 metais.
,,Jei lygintume atskirus mėnesius, sakyčiau, kad pastaruosius 4–5 mėnesius Lietuvos eksportas stovi”, – sakė ekonomistas. Tokius rezultatus jis susiejo su blogėjančia pasaulio aplinka.
,,Iš visų pasaulio šalių ateina pranešimų apie gamybos pasitikėjimo indeksų kritimą, ar tai būtų Vokietija, JAV, ar Kinija, – kalbėjo R. Rudzkis. – Iš tiesų šiuo metu gamintojų nuotaikos prastėja, tai reiškia, kad jie savo veiklą planuoja santūriai.”
Pasak analitiko, pasaulio gamyba nėra pakankamai sparčiai genama į priekį, nes nėra garantijų, kad nebus naujos recesijos. O tai automatiškai susiję ir su mūsų eksportu.
Stabdo kritusi paklausa
,,Jeigu gamyba, tarkime, Vokietijoje, plėtojama atsargiai, mažėja mūsų prekių paklausa. Taigi dabartinio mūsų eksporto lėtėjimo priežastys susijusios su paklausos problema”, – aiškino R. Rudzkis.
Anot jo, jau dabar Lietuvos eksportuotojai skundžiasi, kad pradėjo dominuoti trumpalaikės sutartys, ir nerimo dėl to yra daug.
Jis priminė, kad ilgainiui Lietuvos eksportą pradės kaustyti ir ilgalaikės priežastys – darbo jėgos trūkumas, per mažos investicijos.
,,Bet tai, ką mes matome šiuo metu, – eksporto šuoliavimo sustojimą, –susiję su pasaulinės paklausos situacija”, – kalbėjo R. Rudzkis.
Jis prognozavo, kad antrąjį pusmetį eksporto augimas bus lėtesnis.
,,Antrąjį pusmetį matysime daug prastesnį eksporto dinamikos rodiklių vaizdą, nei matėme iki šiol”, – sakė ekonomistas.
Užburtas ratas
Paklaustas, kokią įtaką sumenkęs eksportas turės Lietuvos ekonomikai, R. Rudzkis nedvejodamas atsakė: ,,Tai turės didelę įtaką Lietuvos ūkiui, pristabdys jau atsigaunančias investicijas.”
Pasak ekonomisto, jei eksportuotojams pradės blogėti situacija su aplinkinėmis rinkomis, jie atidės investicijų planus, o tai paveiks statybų sektorių, bankų nuotaikas.
,,Kai blogėja eksporto rodikliai, prastėja verslininkų nuotaikos ir bankai pasidaro atsargesni, – niūrias perspektyvas brėžė R. Rudzkis. – Bus išduodama mažiau paskolų, tai atsilieps ir vidaus vartojimui, bus pristabdytas ir įmonių noras priimti naujų darbuotojų bei kelti jiems atlyginimus.”
Jo teigimu, dėl šių priežasčių šalies atsigavimas gerokai sulėtės, o gal net bus atidėtas ateičiai.
Eksportuotojai – atsargūs
Didieji šalies eksportuotojai padėties nelinkę dramatizuoti, betdėl ateities baiminasi.
Į beveik 40 pasaulio šalių savo produkciją eksportuojanti trąšų gamintoja ,,Lifosa” pirmąjį pusmetį skaičiavo pelną iš gerokai padidėjusio eksporto. Dėl išaugusių maisto ir grūdų kainų brangusios trąšos įmonės pajamas pirmąjį pusmetį padidino beveik 50 proc.
,,Paklausa yra, klientai apmoka už produkciją, tad kol kas įtakos nejaučiame, bet gal jausis ateityje”, – ,,Ekonomika.lt” sakė rusų koncerno ,,Eurochem“ valdomos bendrovės generalinis direktorius Jonas Dastikas.
Kompanijos vadovo teigimu, pagrindinės trąšų eksporto rinkos šiuo metu nėra probleminės.
,,Daugiausia eksportuojame į Vokietiją, Kanadą, Indiją. Pastaroji nuolat yra probleminė, bet eksportuojame, ir tiek”, – kalbėjo J. Dastikas.
Vis dėlto dėl antros krizės bangos verslininkas sako nerimaujantis.
,,Valstybių skolos auga, visi prognozuoja krizę, bet kaip viskas bus, pasakyti sunku, – akcentavo J. Dastikas. – Remdamiesi konkrečiais rodikliais kol kas to nejaučiame, o ir mūsų akcininkai savo įtaką plečia, perka daugiau bendrovių.”
Daugiau kalbama
Niūriomis eksportuotojų nuotaikomis netiki ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ,,Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis. Pirmojo pusmečio rezultatai rodo maždaug 10 proc. įmonės eksporto augimą – per šešis mėnesius perkrauta apie 2,1 mln. tonų krovinių.
,,Šiandien negalėčiau pasakyti, kad nuotaikos liūdnos. Apie tai daugiau kalbama nei iš tikrųjų yra, – pabrėžė bendrovės vadovas. – Kadangi savo veiklą esame diversifikavę į daugybę skirtingų krovinių, sumažinome rizikos laipsnį. Per krizę tai labai pajutome, išlikome stabilūs, kai kur buvo net augimas.”
Klaipėdos uostui, pasak A. Kurmarskio, dabar nemažą įtaką daro pagrindinės pramonės įmonės, kurios eksportuoja masinį produktą. Šiandien tai yra trąšos, statybinės medžiagos, medienos pramonė.
,,Esame labai susiję su pasaulio rinkomis, priklausome nuo jų paklausos. Tokių pramonės gaminių kaip trąšos eksporto rinka labai plati – Lotynų Amerika, Afrika, Artimieji ir Tolimieji Rytai. Kad kriziniai laikai paveiks visas šalis, mažai tikėtina”, – svarstė ,,Bega” vadovas.
Tačiau, pasak jo, perkamosios galios mažėjimas Europoje neišvengiamai turės įtakos ir Lietuvos eksporto mastams, nes tai – ,,susisiekiantys indai.”
,,Kitos pramonės šakos – cementas, maistas, baldai – turi didesnį rizikos laipsnį. Jos turi įvertinti būklę pasaulio rinkose ir ruoštis”, – įspėjo A. Kuzmarskis.
Augimą lemia plėtra
Didžiausios Lietuvos alaus daryklos ,,Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas ,,Ekonomika.lt” teigė, kad jo vadovaujamos įmonės eksporto augimą diktuoja aktyvi plėtra.
,,Eksporto lėtėjimo nejuntame. Mūsų įmonės prekių ženklų eksportas aštuonis mėnesius paaugo 16 proc., įtraukiant produkciją, kurią gaminame antrinėms komanijoms, jis didėjo 36 proc.”, – džiaugėsi R. Viršilas ir pabrėžė, kad rugpjūtį įmonės eksportas stabiliai augo.
Jo teigimu, blogėjančių nuotaikų rinkose įmonė nepajuto dėl to, kad jos eksporto teritorija plečiasi.
,,Pernai Rusijoje dirbome iki Uralo, šiandien jau peržengėme jį, – aiškino pašnekovas. – Šiais metais eksporto lėtėjimo nematome, kitąmet matome net didesnį augimą, nes sąnaudų prasme esame efektyvesni nei skandinavai.”
Jis tikino labiau nerimaujantis dėl padėties Lietuvos vidaus rinkoje, nes eksportas sudaro tik 15–16 proc. bendrovės apyvartos.
,,Vietos vartojimas šiek tiek gąsdina – pastaruoju metu nebeauga. Nors pati alaus rinka šiais metais paaugo, pastaraisiais mėnesiais stoja”, – nuogąstavo ,,Švyturys-Utenos alus“ vadovas, tačiau antros krizės sako bijantis mažiau.
Pasak jo, jei atsiris antroji krizės banga, Lietuvos verslas jai bus labiau pasirengęs.
,,Per krizę padidėjo įmonių efektyvumas, įvyko darbuotojų optimizavimas, todėl šiandien esame stipresni ir naujo sunkmečio bijome kur kas mažiau nei prieš kelerius metus”, – optimistiškai kalbėjo R. Viršilas.
NUOMONĖS:
Gintautas Pangonis, AB ,,Grigiškės“ generalinis direktorius:
Produktai kaip važiavo, taip važiuoja, lėtėjimo nematome. Panašu, kad rinkos atsigavo ir mūsų produkcija reikalinga, bet visuomet finansų neramumai turi ir kitų pasekmių, nors šiandien mes jų dar nejaučiame.
Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas:
Jeigu sumažės naftos kainos, svarbiausia mūsų eksporto kryptis į Rusiją gali susidurti su dideliais sunkumais. Mes nepakankamai išnaudojame sparčiai augančių ir besivystančių rinkų pranašumus.
Paulius Lukauskas, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius:
Eksporto augimo lėtėjimas nestebina, nes esame nedidelė ir atviros ekonomikos šalis, mums įtaką daro pasaulio rinkų pokyčiai. Dabar privalome didinti konkurencingumą, nors kai kurios įmonės tokios tapo sunkmečiu
ĮMONIŲ INFO:
UAB ,,Švyturys-Utenos alus”
Didžiausia Lietuvoje alaus darykla, užima apie 44 proc. Lietuvos alaus rinkos.
Pelnas (2010 m.): 54 mln. litų, akcininkams išmokėta 100 mln. litų dividendų.
Pagrindinis akcininkas: Danijos bendrovė „Carlsberg Breweries“, valdanti per kontroliuojančiąją kompaniją „Carlsberg Baltic“.
UAB ,,Lifosa”
Fosfatinių trašų gamybos įmonė, antroji pagal dydį trąšų gamintoja Lietuvoje.
Akcininkai: ,,Mineral Chemical Company Eurochem” (95,5 proc.), ,,Eurochem A. M. Limited” (3,65 proc.), kiti (0,85 proc.).
Pardavimo pajamos (2011 m. I pusmetis): 712,3 mln litų.
