Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, panašus kainų lygis turėtų išsilaikyti visus metus.
„Ateityje gali būti mėnesių, kai stebėsime mėnesinę infliaciją, kuomet sezoniniai veiksniai ar energetikos nešėjų įtaka nulems kainų ūgtelėjimą. Bet, vis tik, defliacinis fonas šiems metams išties yra ryškus ir tikrai gali būti mėnesių, kuomet kainos susitrauks“, – BNS pirmadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, dabar matoma šiek tiek įsibėgėjanti infliacija, tokia tendencija tęsis ir antrą šių metų pusmetį.
„Paprastai Lietuvoje vasaros mėnesiais matome kainų mažėjimą. Ta mėnesinė infliacija būna neigiama daugiausia dėl vaisių ir daržovių, sezoninių prekių avalynės ir drabužių išpardavimų. Tai ne išimtis ir šių metų liepa“, – BNS pirmadienį teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Analitikas prognozuoja, kad šių metų pabaigoje metinė infliacija gali priartėti prie 2 proc., o kitų metų pavasarį pasiekti 3 proc.
„Ta žema, artima nuliui ir žemiausia Europos Sąjungoje infliacija, kurią matėme šių metų pavasarį, tas džiugus vartotojų periodas baigėsi. Dabar matome šiek tiek įsibėgėjančią infliaciją, ši tendencija tęsis ir antrą šių metų pusmetį“, – sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, infliacijai įtakos turi ir nuo metų pradžios maitinimo sektoriui panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata bei jam taikomas standartinis 21 proc. tarifas: „Tai irgi pakelė paslaugų kainas ir šiek tiek prisidėjo prie bendros infliacijos“.
N. Mačiulis pabrėžė, kad šis veiksnys liks aktualus ir antrą šių metų pusmetį, taip pat kitais metais, nes planuojama bent dešimtadaliu didinti minimalią mėnesinę algą (MMA).
„Paslaugų kainų didėjimas, tikėtina, nesulėtės, bet vėl gali sugrįžti ir prekių brangimo tendencijos“, – teigė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, prekes gali branginti ir išaugę transportavimo kaštai iš Kinijos: „Gali brangti žaliavos. Ir kitais metais arba net šių metų pabaigoje gali sugrįžti ir prekių infliacija“.
Pasak Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės I. Genytės-Pikčienės, žema infliacija leidžia augti gyventojų perkamajai galiai.
„Po tokio ilgo laikotarpio, kuomet infliacija lėmė, kad kainų indeksas užkopė į labai aukštą lygį, šie metai ir toliau įrodo, kad yra tinkamas metas stabilizavimuisi, defliaciniams epizodams. Tai yra palanku vartotojų perkamajai galiai atsitiesti ir stiebtis aukštyn“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Žvelgiant jau ir į mažmeninės prekybos apyvartų pokyčius matome, kad infliacijos išsikvėpimas ir tolesnis atlyginimų augimas išties turi teigiamą įtaką vartotojų perkamajai galiai. Tą patį indikuoja ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai“, – pridūrė ekonomistė.
Pasak N. Mačiulio, išlieka pirmą šių metų pusmetį stebėta tendencija, kuomet sparčiau nei prekės brangsta paslaugos. Infliacijos didėjimą, pasak ekonomisto, lemia ir didėjančios darbo sąnaudos.
„Kol kas daugiausia lemia vidiniai veiksniai, tai yra didėjančios darbo sąnaudos, nes žiūrint į žaliavų, importuojamų prekių kainas, nėra infliacinio spaudimo. Dėl to sparčiausiai brangsta paslaugos ten, kur didžiąją dalį sąnaudų ir sudaro darbuotojų atlyginimas“, – teigė N. Mačiulis.
Išankstiniais duomenimis, metinė infliacija liepą – palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai – siekė 1,1 proc. Tuo metu liepą, palyginti su birželiu, fiksuota išankstinė 0,1 proc. mėnesio defliacija.
Išankstinė vidutinė metinė infliacija liepą siekė 1,9 proc.
