„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad ekonomikos atsigavimo džiaugsmą ima temdyti galimo perkaitimo rizika.
„Energingas mūsų ekonomikos atsigavimas, rekordiškai žemų palūkanų normų aplinka, gera gyventojų finansinė būklė ir vartojimo šuolis bei ekonominei sveikatai perteklinis fiskalinis skatinimas – perkaitimo procesams palanki terpė, o aukštesnė infliacija, kurią jau fiksuoja statistikai, – viena iš jo išraiškų“, – pranešime teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tokį BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas pernai įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos.
„Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys. Šie metai, nepaisant užsitęsusio antrojo karantino, ekonomikai buvo visai kitokie – ir užimtumas, ir atlyginimai, ir mažmeninė prekyba, ir pramonė ir eksporto apimtys siekė vis naujas rekordines aukštumas“, – pranešime sakė N. Mačiulis.
Svarbu ne tik ką, bet ir su kuo lygini
I. Genytė-Pikčienė sako, kad antrasis 2020 metų ketvirtis buvo sukaustytas pandemijos ne tik Lietuvoje, bet ir kertinėse eksporto rinkose. Dėl to Lietuvos ekonomika per metus krito 4,6 proc. – tai giliausias nuosmukis nuo pat 2009 metų recesijos.
„Vis dėlto sparti BVP plėtra šių metų antrąjį ketvirtį – ne tik žemos palyginamosios bazės rezultatas. Stebint operatyvius duomenis, sinchroniškai dviženkliais tempais kilo tiek eksportuotojų, tiek į vidaus rinką orientuotų veiklų rezultatai“, – pranešime sakė analitikė.
Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, jog įspūdingą antrojo ketvirčio BVP augimą buvo galima nuspėti žiūrint į didžiausių ekonomikos sektorių rodiklius, tačiau iš dalies rezultatui įtakos turėjo ir žema praėjusių metų bazė.
„Pirma, antrąjį 2020 metų ketvirtį Lietuvos BVP mažėjo 4,7 proc., todėl šių metų rezultatą lyginame su prastu 2020 metų rodikliu. Antra, rinkos dalyviai, tiek verslas, tiek vartotojai tiesiog priprato prie COVID-19 pandemijos ir gyvena ne šoko nuotaikomis, kaip pirmoje 2020 metų pusėje, bet pripratimo prie pandemijos nuotaikomis“, – BNS teigė A. Izgorodinas.
Anot jo, tai leidžia verslams kurti naujas darbo vietas, o vartotojams leisti pinigus nepaisant neapibrėžtumo dėl padėties rudenį.
Galėjo būti dar geriau?
Tuo metu banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad BVP augimas nustebino ir buvo prastesnis nei tikėtasi. Jis BNS anksčiau šią savaitę prognozavo, jog antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, BVP augs 18 procentų.
„Nustebino du kartus, arba netgi „išdūrė“, sakyčiau taip, Statistikos departamentas. Bet gal ten yra niuansų su skaičiavimu. Atrodo keistai, nes sudėjus visas komponentes į vieną visumą, ji turėjo būti žymiai geresnė. Ir mažmeninės prekybos yra 20 proc. metinis augimas, ir pramonės 20 proc., ir statybų augimas spartus“, – BNS sakė ekonomistas.
Pasak jo, mažesniam nei tikėtasi augimui įtakos galėjo turėti kainų didėjimas. Visgi jis mano, kad antrojo įverčio metu BVP galėtų būti didesnis.
Paskutinį kartą panašiais tempais Lietuvos ekonomika augo 2007-ųjų pabaigoje, kuomet net ir ne ekonomistai turėjo matyti jos perkaitimo ženklus.
„Šiuo metu, priešingai – Lietuvos ekonomikos plėtra yra subalansuota ir pademonstravo didelį atsparumą išoriniams šokams“ – teigia ekonomistas N. Mačiulis.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, pandemijos paveldas – lokalus prekių, detalių ir žaliavų deficitas ilgainiui virto globaliu. Tai pakurstė paklausos šuolį, tiekimo grandinių trumpėjimą, kainų augimą, o Lietuvos eksportuotojai tuo pasinaudojo.
Anot N. Mačiulio, pernai buvo rekordiškai didelis užsienio prekybos perteklius, siekęs net 9,7 proc. BVP. Ir nors šiemet sparčiai atsigaunant investicijoms bei vartojimui importas auga sparčiau nei eksportas, Lietuva vis dar eksportuoja daug daugiau nei importuoja.
„Pagrindo skambinti pavojaus varpais kol kas nėra. Dviženklio augimo nei tikėtis, nei baimintis nebereikia, o artimiausius metus tikėtinas 4-5 proc. BVP augimas“, – prognozuoja N. Mačiulis.
A. Izgorodinas mano, jog trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį ekonomikos augimas kiek sulėtės, ypač eksportas ir pramonės gamyba, nes jos augimo tempus vis labiau ribos beveik iki maksimumo pakilęs pajėgumų panaudojimo rodiklis.
„Tai reiškia, kad Lietuvos gamintojai beveik nebeturi laisvų pajėgumų naujiems užsakymams priimti, bet tikėtina, kad vangiai investuotos į plėtrą dėl COVID-19 neapibrėžtumo rudenį. Tačiau tikėtina, kad ekonomikos augimą ir toliau reikšmingai palaikys vidaus vartojimas dėl aukštų vartotojų lūkesčių ir geros situacijos darbo rinkoje, o taip pat dėl pasiekti progreso gyventojų vakcinavimo srityje“, – BNS sakė jis.
