Europos Komisija (EK) žengė dar vieną žingsnį Europos Sąjungos (ES) energetiniam saugumui užtikrinti. Trečiadienį EK priėmė komunikatą dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo, kuriame pirmąkart nustatoma ES energetikos išorės santykių strategija, akcentuojama, jog būtina laikytis aiškios bei pagrįstos bendros ES pozicijos užsienyje.
„EK šiandien siūlo darnų požiūrį į energetikos santykius su trečiosiomis šalimis. Tam būtina gerinti koordinavimą Europos Sąjungoje, kad ES ir jos valstybės narės veiktų išvien ir laikytųsi bendros pozicijos“, – spaudos konferencijoje sakė už energetiką atsakingas EK narys Güntheris Oettingeris.
Privalomos konsultacijos
EK taip pat siūlo įteisinti privalomas valstybių konsultacijas su EK priimant dvišalius susitarimus energetikos klausimais su išorės valstybėmis.
„Mūsų politika bus sėkminga tik tada jei kartu bendrai veiksime išorės santykiuose, turėsime vieningą poziciją. Tik tada galėsime pasiekti mums naudingų rezultatų, padarysime daugiau nei atskiros valstybės narės“, – akcentavo eurokomisaras, primindamas, kad tuo ES galėtų pasinaudoti besiderėdama dėl dujų su Azerbaidžanu ir kitomis Kaspijos jūros baseino šalimis.
EK siūlo tris pagrindines priemones. Visų pirma siūloma leisti EK koordinuoti dvišalių sprendimų sudarymą, jei viena valstybė su trečiaja šalimi sudaro tarptautinę sutartį.
„Pastebėjome, kad kai kurioms valstybėms daromas spaudimas, kad jos turi nusileisti reguliavimo srityse, o todėl peržiūrėsime ar dvišaliai susitarimai atitinka ES teisę“, – dėstė G. Oettingeris.
Peržiūrės dar neįsigaliojus
Norima įtvirtinti prievolę valstybėms keistis informacija apie planuojamus sudaryti energetikos susitarimus. Pagal šį mechanizmą prieš prasidedant deryboms dėl susitarimų reikės pranešti EK. Pastaroji, pasak eurokomisaro, galės, bet neprivalės peržiūrėti susitarimą dar jam neįsigaliojus. Anksčiau tai buvo galima padaryti tik po ratifikavimo.
„Tai nereiškia, kad visur dalyvaus EK, ir kad visi susitarimai bus peržiūrėti, nenorime didelės biurokratinės naštos, bet kai kalbame apie energijos tiekimo užtikrinimą, apie konkurencingumą, iš anksto pateiksime poziciją ir rekomendacijas“, – aiškino G. Oettingeris.
EK taip pat nuo šiol galės padėti šalims narėms derantis su užsienio šalimis dėl svarbių energetikos projektų, pateikti išankstinį vertinimą apie susitarimų atitikimą ES teisei. Numatyta, kad dėl strateginių Europai infrastruktūros projektų su kitomis šalimis galės būti deramasi ES lygiu.
Svarbus žingsnis Lietuvai
„Tai didelis žingsnis link svarbaus tikslo – kalbėti vienu balsu ES išorės energetikos politikoje. Energetinis saugumas yra vienas opiausių klausimų ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui Europos šalių, – sakė EK narys Algirdas Šemeta. – Tai, ką šiandien patvirtinome, reiškia, kad užsienio politikoje Lietuvos energetiniai interesai turi būti laikomi bendrais ES interesais. Lietuva turės tvirtesnį Europos šalių ir Komisijos užnugarį.“
Pasak Lietuvos atstovo EK, jei toks siūlymas bus patvirtintas, Lietuvos pozicijos bus stipresnės derantis su energijos tiekėjais, siekiant elektros tinklų sinchronizavimo su ES rinka ar reikalaujant kaimyninių atominių elektrinių laikytis tarptautinių saugumo standartų.
Siūloma, kad šiandien pateiktas mechanizmas įsigaliotų nuo ateinančių metų pradžios, jį dar turės svarstyti Europos Tarybas ir Europos Parlamentas. Šiuo metu į ES importuojama 80 proc. naftos ir per 60 proc. dujų, importuojamos energijos dalis toliau didėja.
Ingrida Mačiulaitytė
