Tuo metu Seime taip pat svarstytas, bet atidėtas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, anot ECB, turėtų esminį neigiamą poveikį Lietuvos finansų sistemai.
ECB taip pat neigiamai vertina finansų įstaigų mokesčių pajamų naudojimą bendriems biudžeto tikslams.
„Pajamų, gautų iš tokių bankams nustatytų mokesčių, naudojimas bendriesiems biudžeto tikslams būtų nepageidaujamas, atsižvelgiant į tai, kad tokiais mokesčiais bankams būtų sukurta nepagrįsta našta, kenkianti kreditų teikimui ir turinti grandininį poveikį realiosios ekonomikos augimui. Pajamos turėtų būti atskirtos, kad jos nebūtų naudojamos bendro fiskalinio konsolidavimo tikslams“, – teigiama ECB pozicijoje.
ECB teigimu, tokie mokesčiai visų pirma turi užtikrinti, kad galimo finansų įstaigų žlugimo sąnaudos būtų teisingiau paskirstytos tarp mokesčių mokėtojų ir finansų sektoriaus, taip pat spręsti klausimą dėl rizikų, kurias keltų finansų įstaigų žlugimas.
„Prieš nustatant bendriesiems biudžeto tikslams skirtus mokesčius bankams, turėtų būti nuodugniai išanalizuotos galimos neigiamos pasekmės bankų sektoriui, siekiant užtikrinti, kad tokie mokesčiai nekeltų rizikos finansiniam stabilumui ir kreditų teikimui, kas galėtų neigiamai paveikti realiosios ekonomikos augimą“, – pabrėžė ECB.
Pasak jo, tai galėtų lemti, kad, teikdami paskolas ir kitas paslaugas, bankai siūlytų mažiau palankias sąlygas klientams, tai taip pat galėtų paskatinti kai kuriuos bankus mažinti veiklos apimtį, o tai sumažintų galimybes gauti kreditą ir sukurtų netikrumą šių bankų atžvilgiu.
ECB teigimu, įvedant tokius mokesčius turėtų būti atidžiai įvertintas jų poveikis finansų įstaigų pelningumui ir jų vidaus kapitalo formavimo pajėgumui, nes tai savo ruožtu daro įtaką jų atsparumui neigiamiems sukrėtimams ir jų galimybėms teikti kreditus ir remti realiąją ekonomiką.
„Tokiomis aplinkybėmis privaloma atsižvelgti į skirtingą atskirų bankų situaciją, taip pat į kitų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje priimamų atitinkamų teisės aktų galimą poveikį. Ypač silpnesnių bankų ir bankų, kurie gali patirti neproporcingą poveikį ir dėl siūlomo įvesti mokesčio patirti nuostolių, situacija turėtų būti visapusiškai išanalizuota“, – pabrėžė ECB.
Kredito įstaigų pelno mokesčio ir Finansų rinkos dalyvių turto mokesčio įstatymų projektus ECB įvertino savo iniciatyva, nes Lietuvos institucijos dėl jų nesikreipė.
Seimas gruodžio viduryje nusprendė bankų ir kredito unijų pelno mokestį nuo kitų metų padidinti 5 procentiniais punktais iki 20 procentų. Šis tarifas bus taikomas didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galios trejus metus. Dėl šio mokesčio į biudžetą papildomai planuojama surinkti apie 20 mln. eurų pajamų.
Anksčiau valdantieji siūlė apmokestinti didesnį nei 300 mln. eurų vertės bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą dėl bankų turto apmokestinimo pateikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga tvirtina jo neatsisakanti ir ketina siekti, kad jis būtų priimtas,
Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo prezidento vetuoti Seimo sprendimą dėl didesnio bankų pelno apmokestinimo.
