Pasibaigus ECB tarybos susitikimui tapo šiek tiek aiškiau, kokiomis priemonėmis Mario Draghi rems į bėdą papuolusias euro zonos nares. Prieš keletą dienų ECB prezidentas pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad išgebėtų monetarinę sąjungą, tačiau po vakarykščio susitikimo vis dar liko neatsakytų klausimų, rašo BBC.
M. Draghi patvirtino banko planus supirkinėti valstybių narių obligacijas antrinėje rinkoje. Vis dėlto ECB iškėlė tris sąlygas.
Pirma, prieš ECB intervenciją tokia valstybė turės kreiptis į Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) arba Europos stabilumo mechanizmą (ESM).
Antra, ECB parama kainuos. Kitaip tariant, obligacijas pardavinėjanti valstybė privalės griežtinti fiskalinę politiką ir vykdyti struktūrines reformas.
Pagaliau trečiuoju punktu ECB garantavo savo nepriklausomumą ir dar kartą patvirtino, kad tik banko taryba nuspręs kuomet verta kištis į obligacijų rinką.
Klausimas, ar tokių priemonių pakaks. Panašu, kad ne. Rinkos nusivylė M. Draghi pareiškimu. Rinkos dalyvius itin neramina detalių stoka, nes po M. Draghi pareiškimo netapo aiškiau, kada, kiek bei kokių valstybių obligacijos bus superkamos.
ECB vadovas tikina, kad atitinkami komitetai per artimiausias savaites paruoš detalų planą. Tokios kalbos erzina investuotojus, kurie nepasitiki biurokratinio aparato sparta ir baiminasi, kad sprendimų priėmimas užtruks.
M. Draghi užsiminė, kad vienas ECB tarybos narys balsavo prieš planus supirkti valstybių obligacijas. Tikėtina, kad nepasitenkinimą išreiškė Vokietijos centrinio banko vadovas, kuris jau senokai skeptiškai žiūri į prasiskolinusių valstybių gelbėjimą.
Norėdamas nuraminti nekantraujančius M. Draghi priminė, kad iki šiol nė viena valstybė nesikreipė pagalbos į EFSF ar ESM, todėl ECB, net ir norėdamas negalėtų pradėti obligacijų supirkimo programos.
Liko ir daugiau neatsakytų klausimų. Nežinia ar ECB supirkęs obligacijas, parduos analogiškos vertės aktyvus ir užtikrins rinkoje stabilų pinigų kiekį. Jeigu ne, tuomet ECB priemonės taps panašios į JAV ir Jungtinės Karalystės vykdomą kiekybinio skatinimo programą.
Nežinia iki kokios ribos ECB vykdys obligacijų supirkimą. M. Draghi tepasakė, kad programos mastas bus toks, kokio prireks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Be to, bankas planuoja pirkti tik trumpo laikotarpio skolos vertybinius popierius.
Po ECB tarybos susitikimo tapo aišku, kad bankas nepateisino rinkos lūkesčių. Investuotojai tikėjosi daugiau aiškumo. Galbūt tolimoje ateityje paaiškės, kad ECB priėmė teisingus sprendimus, tačiau finansų rinkoms tolima ateitis nerūpi.
Vos tik M. Draghi pradėjo dėstyti savo planą iš karto ėmė augti Ispanijos ir Italijos skolinimosi kaina. Netrukus smuko Europos akcijų rinkos.
Rinkos ekspertas Marčelas Aleksandrovičius nusivylė paskelbtais sprendimais, anot jo, pagal banko iškeltas sąlygas ECB imsis veiksmų tik tuomet, kada valstybėms bus visiškai riesta.
„Galime pamiršti apie prevencines priemones, po M. Draghi pareiškimo tapo aišku, kad ECB laukia padėties pablogėjimo. Iki šiol rinkos manė, kad neteks gelbėti skęstančių valstybių, tačiau dabar tapo aišku, jog šis kelias yra vienintelis“, – sako M. Aleksandrovičius.
Kiti ekspertai nedemonstruoja tokio nusivylimo, galbūt jų lūkesčiai buvo mažesni.
Australijos nacionalinio banko prezidentas Nickas Parsonas sako, kad ECB politikos posūkis yra revoliucinis, nes M. Draghi davė tvirtą pažadą esant reikalui įsikišti į rinką ir didžiuliais kiekiais supirkinėti dvejų trijų metų trukmės vyriausybių obligacijas.
Kol kas Ispanija ir Italija nenoriai kalba apie paramos prašymą. O būtent kreipimasis į EFSF arba kol kas dar neįkurtą ESM yra viena iš ECB intervencijos sąlygų. Po susitikimo Italijos premjeras Mario Monti ir Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy teigė, kad kol kas per anksti kalbėti apie pagalbos paketus.
