Ateinančiais mėnesiais Frankfurte įsikūrusi finansų valdymo institucija ketina pasitelkti kelias priemones kovai su neapibrėžtumu, kurį kelia JAV ir Kinijos prekybos karas, „Brexit“, geopolitiniai konfliktai bei rinkose kylančios negandos, temdančios ekonomikos perspektyvas.
Palūkanų normos
ECB ketvirtadienį nusprendė, kad taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma lieka 0 procento, o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.
Tuo tarpu palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sumažinta dešimčia bazinių punktų – nuo minus 0,4 proc. iki minus 0,5 procento.
Šis žingsnis turėtų paskatinti skolintojus siūlyti verslui daugiau paskolų ir investuoti į realiąją ekonomiką, o ne kaupti grynuosius pinigus.
Mokesčių pakopų sistema
Atsižvelgdamas į bankų skundus, kad neigiamos palūkanų normos kenkia jų verslo modeliui, ECB vadovas Mario Draghis prieš šešias savaites pažadėjo, jog „jei bankas sumažins palūkanų normas, jis imsis ir [pinigų politikos] švelninimo priemonių“.
Šie pažadai įgyvendinti ketvirtadienį, centriniam bankui nusprendus pritaikyti „dviejų pakopų mokesčių sistemą, ...pagal kurią daliai bankų perteklinio likvidumo nebus taikomos neigiamos indėlių palūkanų normos“.
Švedija, Šveicarija, Danija ir Japonija jau taiko tokią priemonę, skirtą sumažinti skolintojų metines perteklinio likvidumo sąnaudas, kurios euro zonos bankams šiuo metu atsieina apie 7,5 mlrd. eurų ir kurių didžiausia našta tenka Prancūzijos ir Vokietijos skolintojams.
Pigios paskolos bankams
Kovo mėnesį M. Draghis pareiškė, kad bankas ketina pasiūlyti trečiąją pigių paskolų seriją nuo 2019 metų rugsėjo iki 2021 metų kovo mėnesio.
2014–2016 metais ECB suteikė bankams galimybę pasiskolinti dideles sumas už ypač palankias palūkanų normas įgyvendindamas tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų programą, vadinamą TLTRO I ir II.
Šia priemone buvo siekiama paskatinti skolinimąsi esant vangiam ekonomikos augimui.
Bankai, ypač pažeidžiamesni Italijos bankai, pasinaudojo galimybe gauti pigesnio likvidumo.
ECB politikos formuotojai ketvirtadienį pranešė, kad priklausomai nuo to, kiek bankai skolins, jie galės taikyti neigiamą palūkanų normą savo paskoloms – „tokią, kuri atitiks paskolos galiojimo metu vyraujančią vidutinę indėlių palūkanų normą“.
Tai reiškia, kad centrinis bankas mokės bankams už pinigų skolinimąsi.
ECB taip pat pratęsė paskolų trukmę nuo dvejų iki trejų metų.
Didelės apimties obligacijų pirkimo programa
Kai vien tik žemomis palūkanų normomis nepavyko atkurti augimo ir infliacijos, ECB pradėjo masinio vyriausybės ir įmonių obligacijų pirkimo politiką, vadinamą „kiekybiniu palengvinimu“.
Nuo 2015 metų kovo iki 2018 metų gruodžio mėnesio pinigų politikos formuotojai nupirko obligacijų už 2,6 trln. eurų, skirdami tam kelias dešimtis milijardų eurų per mėnesį.
Šia priemone buvo siekiama įlieti naujai sukurtų lėšų per finansų sistemą į ekonomiką, kad būtų skatinamas augimas.
Pasak ECB, ši sistema padeda išvengti defliacijos ir sukurti milijonus darbo vietų.
Šiandienos posėdyje ECB nusprendė atnaujinti obligacijų pirkimo programą ir pranešė, kad nuo lapkričio 1 dienos įsigis vertybinių popierių už 20 mlrd. eurų per mėnesį.
Rinkos dalyviai nekantriai laukia išsamesnės informacijos, nes, norėdamas įgyvendinti naują kiekybinio palengvinimo priemonę, ECB gali būti priverstas netaikyti nustatytos 33 proc. ribos – tokią bet kurios šalies įsiskolinimo dalį gali įsigyti centrinis bankas.
Tai, savo ruožtu, gali sukelti naujų teisinių ir politinių iššūkių bei gali iškilti grėsmė, kad Vokietijos konstituciniam teismui teks pakartotinai nagrinėti įtarimus dėl „piniginio finansavimo“ – kad centrinis bankas tiesiogiai finansuoja valstybių išlaidas, kas yra draudžiama pagal Europos sutartis.
