Prisiminkime pagrindines euro istorijos datas.
Konvertavimo kursas
Kaip numatyta Europos Sąjungos (ES) Mastrichto sutartyje, euro įvedimo išvakarėse, 1998 metų gruodžio 31 dieną, Briuselyje iškilmingai paskelbiami galutiniai konvertavimo kursai: 1 euras bus lygus 1,95583 Vokietijos markės, 6,55957 Prancūzijos franko ir 1936,27 Italijos liros.
Dešimtys tūkstančių žmonių bankuose ir Europos vertybinių popierių biržose nedelsdami imasi darbo, siekdami užtikrinti, kad iki sausio 4 dienos, kai vėl pradės veikti rinkos, visas būtų parengta.
Parduotuvės, kuriose prekių kainos buvo nurodomos dviem valiutomis ir kurios naudojo apytikrius keitimo kursus, atnaujina etiketes.
Oficialioji valiuta
1999 metų sausio 1 dieną euras tampa oficialia 291 mln. žmonių vienuolikoje šalių – Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Ispanijoje – valiuta.
Naujoji valiuta gali būti naudojama vykdant virtualias bankų operacijas, atsiskaitant čekiais, kelionių čekiais ir banko kortelėmis.
Sausio 4-oji tampa euro krikšto Europos valiutos rinkose diena. Vienas euras kainuoja daugiau kaip 1,18 JAV dolerio. Tačiau po kelių savaičių jis atpinga ir kainuoja mažiau nei vieną JAV dolerį, o spalio pabaigoje euro kursas pasiekia žemiausią savo istorijoje lygį – 0,8230 JAV dolerio.
2001 metų sausio 1 dieną Graikija tampa 12-ąja šalimi, įsivedusia bendrąją valiutą.
Monetos ir banknotai
Po metų eurą jau galima pačiupinėti – sukrečiant 304 mln. europiečių gyvenimą, į apyvartą išleidžiama apie 15 mlrd. euro banknotų ir daugiau kaip 50 mlrd. euro monetų.
Žmonės pradeda pratintis prie bendrosios valiutos, tačiau kartais vis pasinaudoja kišeniniais skaičiuotuvais, kad lengviau apskaičiuotų, kiek kas dabar kainuoja.
Kitaip nei atskirų šalių valiutų atveju, ant euro banknotų nevaizduojama jokių nacionalinių simbolių, vietoj kurių pasirenkami tiltai ir arkos.
Šalims laipsniškai išimant nacionalines valiutas iš apyvartos, kurį laiką – iki kovo 1 dienos – jose naudojamos dvi valiutos.
Liepos 15 dieną euras vėl pasiekia paritetą su JAV doleriu.
Kitos šalys
2003 metais Švedija po referendumo atsisako bendrosios valiutos – kaip Danija ir Didžioji Britanija.
O naujosios ES valstybės narės įsiveda bendrąją valiutą: Slovėnija – 2007 metais, Kipras ir Malta – 2008 metais, Slovakija – 2009 metais, Estija – 2011-aisiais, Latvija – 2014-aisiais ir Lietuva – 2015-aisiais.
Skolų krizė
2008 metų liepos 15 dieną euro kursas pasiekia rekordines aukštumas – Jungtines Valstijas krečiant rizikingų hipotekos paskolų krizei, bendrosios valiutos kaina pasiekia 1,6038 JAV dolerio. Tų metų lapkritį euro zoną ištinka recesija, kuri tęsiasi vienus metus.
2010 metais ES įklimpsta į skolų krize. Gegužės mėnesį ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suteikia 110 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą Graikijai, kuri savo ruožtu įsipareigoja įgyvendinti griežto taupymo planą. Po mėnesio euro kursas smunka žemiau 1,20 JAV dolerio.
Lapkričio mėnesį ES ir TVF pagalba, kuri siekia 85 mlrd. eurų, suteikiama Airijai, kurios bankai ima neatlaikyti didžiulės skolų naštos.
O 2011 metų gegužę 78 mlrd. eurų tarptautinę pagalbą gauna Portugalija.
Euro gelbėjimas
2012 metų liepos 25 dieną dešimties metų trukmės Ispanijos vyriausybės obligacijų pajamingumas viršija 7,6 proc. ir tai pakursto baimę, kad euras gali žlugti. Kitą dieną Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario Draghi (Mario Dragis) pažada padaryti „viską, kas įmanoma, kad euras būtų išsaugotas“.
Rugpjūčio mėnesį ECB per savaitę superka euro zonos šalių vyriausybių obligacijų už 22 mlrd. eurų, kad paremtų Italiją ir Ispaniją.
O spalio mėnesį ES sutinka nurašyti dalį Graikijos skolos ir šaliai suteikti naujų paskolų.
Pastangos išvengti „Grexit“
2014 metų gegužę bendrosios valiutos kursas priartėja prie 1,4 JAV dolerio, o tai yra nepalanku eksportuotojams. Po kelių mėnesių euras atpinga iki beveik 1,05 JAV dolerio ir šis jo kurso kritimas siejamas su tuo, kad ECB superka turtą, kad paremtų ekonomiką.
Kitų metų liepą Graikija su kreditoriais sutaria dėl trečiosios pagalbos programos, kuria siekiama užtikrinti, kad šalis liktų euro zonoje ir būtų išvengta „Grexit“.
„Bin Ladeno“ banknotai
2016 metais ECB paskelbia ketinantis iki 2018 metų pabaigos nustoti leisti į apyvartą 500 eurų nominalo banknotus. Šio nominalo banknotai yra praminti binladenais – pagal velionį džihadistų tinklo „al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną – ir plačiai manoma, kad nusikaltėliai noriai juos naudoja pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.
