Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje apsilankęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas parlamentarams išdėstė Lietuvos energetinės nepriklausomybės viziją, bet taip ir nepaaiškino, kiek ši nepriklausomybė kainuos buitiniams vartotojams.
Laivas už 1,5 mlrd. Lt
Maždaug prieš mėnesį AB „Klaipėdos nafta“ pasirašė plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugyklos nuomos sutartį su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“. Tai – pirmas milijardinis pirkinys SGD terminalui, kuris, pasak premjero Andriaus Kubiliaus ir energetikos ministro A. Sekmoko, iš dalies užtikrins Lietuvos energetinį saugumą.
Įskaitant laivo įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, kurie kasmet bus indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą, nuoma neviršys 156 200 JAV dolerių (be PVM) už dieną. AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo plaukiojančią saugyklą nuomotis 10 metų, todėl vien saugyklos nuomai teks atseikėti ne mažiau kaip 1,5 mlrd. Lt. Tik vėliau įmonė galės laivą išpirkti ir juo naudotis 30 metų.
Už suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą atsakingos AB „Klaipėdos nafta“ atstovė Indrė Milinienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad pastačius SGD terminalą Lietuva nepriklausys nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo. Šiuo metu tai yra Rusijos „Gazprom“ koncernas. „Lietuva bus pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmo būtinumo paklausai patenkinti“, – aiškino I.Milinienė. Preliminarūs būsimo SGD terminalo pajėgumai yra 2–3 mlrd. kub. metrų. O metinis Lietuvos gamtinių dujų poreikis yra 3,4 mlrd. kub. metrų.
V. Lukoševičius: „Pigesnių dujų nesitikėkite“
Vienas svarbiausių klausimų, kiek už kubinį metrą dujų mokės buitiniai vartotojai, kai SGD terminalas pradės veiklą 2014 m., iki šiol lieka neatsakytas. Energetikos ministerija ignoravo nusiųstus jai klausimus.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigė, kad tikėtis pigesnių dujų nėra jokio pagrindo. „Energetikos ministras A.Sekmokas neseniai aiškino, kad pastačius terminalą dujos atpigs iki 30 proc., bet nereikėtų būti naiviems“, – įspėjo V.Lukoševičius. Pasak jo, projektas turi dvi puses. Jo teigimu, daugiausia šilumos ir elektros Lietuvoje pagaminama naudojant gamtines dujas.
„Ši generacija vykdoma vieninteliu „Gazprom“ vamzdžiu iš Baltarusijos (Latvijos atšaka per menka), sukeliančiu techninį ir politinį nepatikimumą, todėl dujų tiekimo patikimumo požiūriu SGD terminalas labai svarbus. Jis atveria galimybes importuoti dujas iš kitų tiekėjų“, – pasakojo LEKA prezidentas V.Lukoševičius. Pašnekovas aiškino, kad kai žiemą Rusija pritrūksta dujų, iš Baltarusijos pusės apribojamas jų tiekimas Lietuvai. „Gyventojai to nepajunta, nes šilumos įmonės pradeda deginti mazutą“, – teigė LEKA vadovas. Tačiau komercine patikimumo nauda, anot jo, smarkiai abejojama. „Dujų rinka formuojasi ne meilės ar draugystės principais, o komerciniais. Šiandien visi galėtų deginti mazutą, bet dujos yra pigesnės. Nedaug, bet pigesnės“, – sakė V.Lukoševičius. Jo skaičiavimais, SGD terminalo eksploatacija Lietuvai kasmet kainuos apie 200 mln. Lt. „Ir net jei dujos bus 10–20 proc. pigesnės nei „Gazprom“ dujos, dėl eksploatacijos išlaidos šių dujų kubiniam metrui bus apie 20 centų“, – kalbėjo LEKA vadovas.
Alternatyvos – biokuras ir renovacija
V.Lukoševičiaus įsitikinimu, vien už laivo nuomą Lietuva Norvegijai kasmet sumokės apie 180 mln. Lt. „Įvertinus tai, kad iš 3,4 mlrd. kub. metrų dujų vien „Achema“ suvartoja apie 1,5 mlrd. kub. metrų bei neseniai pasirašė ilgalaikį kontraktą su „Gazprom“, dujų poreikis Lietuvai iš kitų šaltinių gerokai sumažės, – aiškino jis. – Kita Lietuvos dalis intensyviai pereina prie biokuro ir taupo, kur tik gali. Tad geriausiu atveju metinis Lietuvos poreikis per SGD terminalą bus tik apie 1 mlrd. kub. metrų.“
Vien todėl, pasak V.Lukoševičiaus, dujų kubinis metras pabrangs apie 20 centų. „Politikai aiškina, kad Italijoje ir kitur dujos yra pigesnės, bet galėčiau dar valandą aiškinti, kodėl ten taip yra, – ironizavo jis. – Vieni dalykai yra analitiniai skaičiavimai, o kiti dalykai – propaganda.“ Jis ragina kuo greičiau Lietuvai pereiti prie biokuro, kuriam nedaro įtakos nei politika, nei tarptautiniai konfliktai. „Juk vien pastatai Lietuvoje suvartoja apie 2 mlrd. kub. metrų dujų, todėl geriausia alternatyva, manyčiau, yra biokuras ir renovacija“, – reziumavo LEKA prezidentas V.Lukoševičius.
Siekia aiškumo rinkoje
Lietuvos dujų asociacijos viceprezidentas ir UAB „Dujotekana“ prezidentas Vladimiras Orechovas kalba apie SGD terminalo projektą kaip apie Baltijos regiono projektą. „Esmė ta, kad šis projektas įgyvendinamas ne ekonominiu, o politiniu pagrindu. Aišku, terminalas atvers daugiau galimybių Lietuvai importuoti dujas, bet rinkos dalyviai, tokie, kaip mūsų įmonė, turi žinoti, kokios bus žaidimo taisyklės“, – pabrėžė jis.
Pašnekovo teigimu, prekyba dujomis – tai ne prekyba vaisiais arba daržovėmis, kurių galima privežti iš įvairiausių kraštų. „Dujos yra specifinis produktas ir visiems rinkos dalyviams turi būti aišku, kokia bus SGD terminalo eksploatacijos kaina ir kokios išlaidos“, – sakė V.Orechovas. Anot jo, reikės ne tik naujų vamzdynų, bet ir kompresorinės. „Prekybai dujomis taikomi ypač griežti reikalavimai, tarp kurių – ir išlaidų įskaičiavimas į tarifą. Energetinio saugumo klausimas deklaruojamas politiškai, bet kol kas negirdėjome jokio ekonominio pagrindimo“, – stebėjosi V.Orechovas. Jo teigimu, niekas nežino, kiek Lietuvai reikės sumokėti netesybų „Gazprom“, nes, tikėtina, visa tai buvo aptarta įmonei parduodant „Lietuvos dujų“ akcijas.
„Gazprom“ valdo 37,1 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų paketą.
Regioninis terminalas būtų rentabilus
UAB „Dujotekena“ prezidentas V.Orechovas atmeta oponentų priekaištus dėl suinteresuotumo. Jo teigimu, nėra nieko blogiau, kai verslo santykiai būna politizuojami. „Orechovas visada sakė, kad terminalas yra gerai, nes mums nėra jokio skirtumo, kokias dujas tiekti Lietuvai – gamtines ar suskystintas“, – pabrėžė jis. Pasak jo, ir taip akivaizdu, kad niekas neveš į SGD terminalą dujų iš Malaizijos. „Nei iš Malaizijos, nei iš Australijos tiesiog neapsimokės jų gabenti į Lietuvą, o skalūnines dujas nori pardavinėti JAV. Vienintelis dalykas, kuris mus domina, yra aiškumas, kad galėtume vartotojams pasiūlyti dar pigesnes dujas“, – teigė V.Orechovas. Jo nuomone, SGD terminalo pajėgumas turėtų būti apie 3 mlrd. kub. metrų per metus. Esą tik tokiu atveju jis būtų rentabilus ir tarnautų visoms trims Baltijos valstybėms (Lietuvai, Latvijai ir Estijai) kaip regioninis terminalas. „Tik tada jis dirbtų rentabiliai ir galėtų daryti didelę įtaką dujų kainoms regione“, – sakė V.Orechovas.
Komentarai
Neišmoko ekonomikos pagrindų
Kęstutis Daukšys, Seimo narys
Seimo Ekonomikos komitete apsilankęs energetikos ministras A.Sekmokas mums taip ir neatsakė į beveik visus klausimus dėl SGD terminalo ekonominio pagrindimo. Tenka tik apgailestauti, kad Energetikos ministerija iki šiol neišmoko ekonomikos pagrindų ir skaičiuoti.
Duok Dieve, kad per SGD terminalą būtų importuojama apie 1 mlrd. kub. metrų dujų (nors jo planuojamas pajėgumas – 3 mlrd. kub. metrų). Jei jis veiks kaip kainų mažinimo priemonė Rusijai ir dujos mums netyčia atpigtų bent 100 JAV dolerių, gal ir būtų neblogai. Bet, žinoma, kur kas geresnė priemonė būtų regioninis terminalas, statomas kartu su latviais.
Čia pirmiausia padėtų Europos Sąjunga pinigais, todėl keista, kad Energetikos ministerija iki šiol nesusitarė su latviais. Be to, Latvijoje yra pakankamai didelė saugykla, o pas mus nieko nėra. Todėl bijau, kad latviai gali ir be mūsų apsieiti.
Kvaila kovoti
Julius Veselka, Seimo narys
Nejaugi nesuprantate, kad visus tuos 20 metų svarbiausia Lietuvos užduotis buvo ne turėti pigesnes dujas, o amžina kova prieš Rusiją. O kadangi Rusijai energetinių išteklių davė Dievas ir gamta, lietuviai pasiryžę kariauti, aukotis ir žūti dėl to, ką Rusijai davė Dievas. Kokio tada velnio mums tie paskaičiavimai, studijos, apsimestinis rūpestis vartotoju, ar turės jis už ką susimokėti praėjusio mėnesio mokesčius ar neturės, jei pagrindinis mūsų tikslas – kovoti?! Juk kiekviena kova reikalauja aukų. Prieš Dievą ir gamtą dar nė vienas žmogus nelaimėjo. Juk sovietai taip pat norėjo pasukti upes iš pietų į šiaurę, bet vėliau apsigalvojo. Neįveiksime mes tų rusų. Bet Don Kichotas irgi kovojo. Ir dėl tos kovos mes kiekvienais metais prarandame mažiausiai 2 mlrd. Lt. Gaila, kad Lietuvoje žmonės atprato kurti, nes svarbiausias tikslas – kovoti. Ką padarysi: kūrėjai kuria, o kvailiai kovoja. Jei atsakingai bendradarbiautume su Rusija, mūsų biudžetas gautų daugiau kaip 1 mlrd. Lt pajamų, o gyventojai už tokią pat sumą – pigesnių dujų ir degalų.
G. Stanišauskas
