Uostamiestyje pradėta diskutuoti apie suskystintų dujų terminalą, kurio atsiradimas turėtų pakoreguoti dujų kainas. Mokslininkai bei uostininkai ketina raginti Vyriausybę pagaliau imtis konkrečių veiksmų.
Anot susisiekimo ministro patarėjo Rolando Bražinsko, Energetikos ministerija rengia net dvi galimybių studijas, tačiau jos esančios įslaptintos. Tuo tarpu diskusijoje dalyvavę mokslo bei verslo atstovai įvardija terminalui tinkamiausias vietas Klaipėdos uoste ir kviečia jau pradėti kalbėti apie galimas su tokio objekto atsiradimu susijusias problemas bei jas spręsti.
Pietuose - geriau
Pasak Klaipėdos universiteto mokslininko Vytauto Paulausko, pasaulyje suskystintų gamtinių (LNG) ir naftos dujų (LPG) terminalai statomi ir atskirai nuo uostų, ir jų gilumoje, ir prie uosto vartų.
Mokslininkas išanalizavo vietas, kuriose suskystintų dujų terminalas galėtų būti pastatytas Klaipėdoje. Šiaurinė uosto dalis, jo nuomone, nėra ypač tinkama. Pavyzdžiui, vadinamojoje nulinėje krantinėje atsiradusio terminalo sanitarinė zona uždengtų nemažą dalį Melnragės, į uostą įplaukęs laivas šioje vietoje daro posūkį, todėl tai nebūtų saugu. Be to, terminalas trukdytų planuojamam giliavandeniam uostui.
Nutolęs į jūrą terminalas esą taip pat ne išeitis - tektų statyti dar apie 800 metrų molo dideliame gylyje, o tai ekonomiškai neatsipirktų.
"Ekonominiu, aplinkosaugos ir navigacijos požiūriu geriausia terminalui būtų pietinė dalis", - rekomenduoja V. Paulauskas, pridurdamas, jog kad ir kur jis būtų statomas, vis tiek bus sulaukta didelio pasipriešinimo.
Mokslininkas taip pat siūlytų orientuotis į Panamax ir Postpanamax tipo laivus, nes tokie būtų naudingiausi. Laivas turėtų į Klaipėdą atplaukti kas tris dienas.
LNG terminalo pajėgumas galėtų būti iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Maždaug toks šiuo metu yra visos šalies poreikis.
"Terminalas pakoreguotų dujų kainą. Dabar Europai "Gazprom" jas parduoda gerokai pigiau nei Lietuvai", - sakė V. Paulauskas.
Anot jo, ties siena lietuviai moka po 330 JAV dolerių už 1000 kub. m dujų, namų vartotojams jos jau kainuoja apie 500 dolerių, o, pavyzdžiui, iš Alžyro laivais dujas atsigabenanti Zebriugė (Belgija) jas parduoda už 180 JAV dolerių.
V. Paulausko teigimu, norvegai kaip alternatyvą terminalui pasiūlę įdomų variantą - specialią 90 x 90 metrų dydžio platformą su dujų saugykla ir stotimi, prie kurios tik reikėtų prijungti magistralinį dujotiekį. Kiek tai galėtų kainuoti, kol kas nežinoma.
Nėra planuose
Dujų terminalas pietinėje uosto dalyje kliūtų tik aplinkosaugininkams. Pasak Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto mokslininko Sauliaus Gulbinsko, aplinkosaugos klausimai sprendžiant, ar galima suskystintų dujų terminalą statyti Klaipėdos uoste ir apskritai Lietuvoje, bus vieni lemiamų.
S. Gulbinskas atkreipia dėmesį, kad pietinėje uosto dalyje atsiradęs terminalas turėtų reikšmingos įtakos ir vandens apykaitai tarp Kuršių marių bei Baltijos jūros, ir biologinei įvairovei, t. y. žuvų migracijai - būtų praktiškai uždaryta viena iš protakų, ir krantams. Dėl to reikėtų imtis aplinkosauginių priemonių.
Statant terminalą šiaurinėje dalyje reikšmingiausia įtaka būtų krantams.
Pasak S. Gulbinsko, jau dabar reikėtų pradėti kalbėti apie tai, kaip terminalo ir dujotiekio trasų atsiradimas būtų suderintas su Klaipėdos miesto bei rajono strateginiais plėtros planais - juk tokio objekto ten nėra numatyta. Be to, beveik toje pačioje teritorijoje, kur galėtų atsirasti terminalas, yra planuojama Lietuvos elektros jungtis su Švedija. Terminalas turėtų įtakos ir rekreacijai bei žvejybai.
Kai kurių diskusijos dalyvių nuomone, apie terminalą šnekama jau ne pirmus metus, bet kalbos taip ir lieka kalbomis, taigi vertėtų pasiūlyti Vyriausybei priimti nutarimą ir sudaryti projekto įgyvendinimo grupę, numatyti tam tikrus terminus, kad darbas pagaliau pajudėtų.
Sprendimai - rudenį
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad birželio pradžioje valstybės valdomoje AB "Klaipėdos nafta" lankęsis jos valdybos pirmininkas, energetikos viceministras Romas Švedas tvirtino, jog iki rudens turi būti apibendrintos visos studijos dėl suskystintų dujų importo terminalo statybų.
"Savo pasiūlymus turi pateikti ir "Klaipėdos nafta", nes tokio projekto įgyvendinimą riboja ir geografinė šalies padėtis, o įmonė dar turi nepanaudotų teritorijų. Visgi tai dar nereiškia, jog tas terminalas atsiras būtent "Klaipėdos naftoje", nes yra nagrinėjami įvairiausi technologiniai variantai tarp kurių yra ir plūduriuojanti technologija, nagrinėjami ir įvairiausi finansavimo modeliai", - tada teigė R. Švedas.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kovo pabaigoje buvo pareiškęs, kad Klaipėdoje pastatyti suskystintų dujų terminalą yra realu ir, kad jis greičiausiai bus įkurtas "Klaipėdos naftos" bazėje.
