@Gerai sakai Aš mielu noru kraustyčiausi į nuosavą namą. Pati esu tokiame užaugusi. O kai turi šeimą ir tavo antra pusė to visai nepageidauja, nes nuosavame name reika daug dirbti. Tai nemato prasmės tam namui tarnauti, todėl tenka gyventi daugiabutyje. Neturiu šuns. Neklausau garsiai muzikos. Naktį netrukdom ilsėtis kaimynams. Ir noriu to paties iš jų. Kai vienišam kaimynui, gyvenančiam už sienos pasakiau, kad naktį per garsiai žiūri filmus, pasiūlė eiti miegoti į kitą kambarį... Bet dabar jau nebe girdžiu, gal ausines užsideda? Daugiabutis kaip skurdėlynas. Prie vienų dalykų nėra sunku prisitaikyti, bet nuolat pasikartojantys ir sveikatai kenkiantys dalykai neturi būti toleruojami.

@Mamukas Kur reikėjo žmogui rūkyti? Bute, kad tau į visą butą dūmai patektų? Sakysi galėjo visai nerūkyti. O jis tau būtų pasakęs kad galėjai vaiką ne į balkoną vazti o į lauką pati su vaiku išeiti. Taip kad jei nori kad niekas netrukdytų, reikia gyventi individualiame name. Daugiabutis kaip kolchozas ir kažkaip reikia taikytis vienas prie kito.

@O tai Turbūt neįsivaizduojate, ką reiškia nuolat rūkantis kaimynas. Kas jam trukdė išeiti į kiemą ir parūkyti? Ir jis tikrai labai daug rūkė. Vaiką žiemą išvežti į kiemą miegui ne taip paprasta. Per sunku nunešti vienai. Ne pirmas visgi aukštas. Ir kaip tyčia išeidavo rūkyti kai tik vežimą išstumi... Taigi girdisi viskas, net duris atidarant ir uždarant. Aš manau, tiesiog jau toks žmogus buvo. Beje, policijos pareigūnas.