Ekonomikai plečiantis lėčiau nei didėja darbo našumas, nedarbas ne tik nemažėja, bet dargi gali ir kilti, sako DNB analitikas. Dėl to, nors darbo rinkoje pastebimas nemenkas pagerėjimas, nedarbo rodiklis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Situacija yra prastesnė vos keliose šalyje, tarp jų - fiskalinių nelaimių krečiamose ES periferijos ekonomikose: Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.
Pasak DNB analitiko Mindaugo Jurgelio, perspektyvas, kad nedarbas sparčiai mažės temdo kelios priežastys - lėta šalies ūkio plėtra, natūralus nedarbo lygis, neatitikimas tarp darbuotojų paklausos bei pasiūlos, nelankstus darbo rinkos reguliavimas.
„Artimiausiais metais prognozuojama lėta šalies ūkio plėtra. Nedarbui mažėti neužtenka, kad ekonomika augtų - ji turi augti greičiau nei didėja produktyvumas. Dėl technologinės pažangos ir efektyvesnio veiklos organizavimo tam pačiam darbui atlikti palaipsniui reikia vis mažiau darbuotojų. Taigi ekonomikai plečiantis lėčiau nei didėja darbo našumas, nedarbas ne tik nemažėja, bet dargi gali ir kilti“, - pabrėžia analitikas.
Pasak jo, atsakyti, kokiu tempu auga darbo našumas Lietuvoje ne taip paprasta. Nuo 1998 m. iki 2011 m. vieno dirbančiojo sukuriama pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis vidutiniškai padidėjo 4,6 proc. kasmet. Tačiau galima manyti, jog pastaraisiais metais dėl gerokai kuklesnių materialinių investicijų apimčių, našumo augimas yra stptiai sulėtėjęs ir gali siekti apie 2-3 proc. „Vadinasi, esant dabartiniam augimo tempui, nedarbas turėtų mažėti itin kukliai. Ar taip ir bus, aiškiau matysis jau šių metų pabaigoje", - sako M. Jurgelis.
Abejoti ženkliu nedarbo mažėjimu verčia ir tai, kad natūralus nedarbo lygis (t.y. toks nedarbo lygis, kuris nesukelia ekonomikos perkaitimo) Lietuvoje greičiausiai yra gana aukštas. Dar 2003 m. atlikti skaičiavimai rodė natūralų nedarbo lygį praėjusio dešimtmečio pradžioje viršijus 10 proc. Per pastaruosius 15 metų, kuomet būta ir ekonominių pakilimų, ir nuosmukių, vidutinis nedarbo lygio vidurkis viršijo 12 proc. Nedarbas ženkliai mažesnis buvo tik 2005-2008 metais, kai ekonomika akivaizdžiai augo nenatūraliai sparčiai ir netruko perkaisti.
„Aukštą nedarbo lygį mūsų šalyje lemia nemažai veiksnių. Tai ir neatitikimas tarp darbuotojų paklausos bei pasiūlos, ir nelankstus darbo rinkos reguliavimas, kuris verčia darbdavius būti atsargesnius samdant darbuotojus: Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame konkurencingumo reitinge darbuotojų samdymo ir atleidimo procedūros Lietuvoje įvertintos kaip vienos prasčiausių asaulyje. Pagaliau žemos kvalifikacijos darbuotojams mokami maži atlyginimai, kurie dažnai yra per menki, kad iš viso motyvuotų dirbti (juoba kad dirbantysis praranda socialinę paramą).
„Sunku tikėtis, kad veiksniai, lemiantys prastus darbo rinkos rodiklius, netrukus iš esmės pasikeis, nedarbo lygis Lietuvoje artimiausiu metu greičiausiai išliks nemaloniai aukšto lygio", - sako DNB analitikas M. Jurgelis.
Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 13,3 proc.
