Ketvirtąjį 2009 metų ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2008 metų ketvirčiu, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, pašalinus darbo dienų skaičiaus kitimo įtaką, sumažėjo 10,7 procento, duomenis pateikia Statistikos departamentas.
Trečiąjį 2009 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2008 metų ketvirčiu, mažėjimas buvo 7,2 proc.
Darbo sąnaudos verslo įmonėse ketvirtąjį 2009, palyginti su 2008, metų ketvirtį mažėjo 10,8 procento.
Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, pašalinus sezono įtaką, ketvirtąjį 2009 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2009 metų ketvirčiu, sumažėjo 2,6 procento, iš jų – verslo įmonėse – 1,4 procento.
Darbo sąnaudos per metus, pašalinus darbo dienų skaičiaus kitimo įtaką, sumažėjo visose pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse: daugiausia – statyboje (19,7 proc.), viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime (19,3 proc.), kasyboje ir karjerų eksploatavime (16,1 proc.), nekilnojamojo turto operacijose (14,8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (12,0 proc.).
Vienos dirbtos valandos darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, pašalinus darbo dienų skaičiaus kitimo įtaką, per metus sumažėjo daugiau nei kitos darbo sąnaudos (socialiniai darbdavio įnašai (įmokos) – atitinkamai 11,1 ir 9,5 procento.
Vienos dirbtos valandos darbo užmokesčio pinigais ir išmokų natūra didesniam mažėjimui įtakos turėjo darbų mastų ir nereguliarių išmokų mažėjimas, sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginėms algoms apskaičiuoti taikomas bazinis dydis (2008 metais sudarė 490 litų, nuo 2009 metų sausio 1 dienos – 475 litus, nuo 2009 metų rugpjūčio 1 dienos – 450 litų) ir priedai už kvalifikacinę klasę, nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos sumažinta bazinė mėnesinė alga (nuo 128 iki 122 litų), sumažinti priedai ir priemokos biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams ir kt.
Ne tokiam sparčiam kitų darbo sąnaudų mažėjimui įtakos turėjo didesnė išeitinių išmokų ir piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas bei privalomųjų ligos pašalpų, mokamų iš darbdavio lėšų, dalis.
