Euro zonos skolų krizės įkarštyje investuotojai eskalavo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos klausimą. Šiandien nerimaujama dėl kitko – Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) skyrybų.
Sudėtingais ekonominiais laikais išsiskyrimas daugeliui gali atrodyti kaip patraukli galimybė atsiriboti nuo problemų ir pradėti savarankišką vystymąsi. Nepaisant globalizacijos tendencijų ir išgirtos ekonominio bendradarbiavimo naudos, šiandien Europoje daugėja norinčių atsiskirti – katalonai nori atsiskirti nuo Ispanijos, škotai nori palikti Britaniją, o patys britai vis garsiau kalba apie pasitraukimą iš ES.
Biudžetas – aklavietėje
Prasidėjus deryboms Briuselyje dėl ES biudžeto projekto galimas Britanijos pasitraukimas iš bendrijos – nuo šiol vadinamas „Brixit“ – privertė nerimauti ne vieną investuotoją. Pačioje Britanijoje parlamento nariai pradėjo reikalauti šalies ministro pirmininko Davido Camerono inicijuoti referendumą dėl valstybės ateities ES. Visuomenės apklausų duomenys rodo, kad šalies gyventojai jaučiasi nusivylę ES kaip niekada anksčiau.
Lemtingos derybos dėl ES biudžeto pasiekė aklavietę – Europos politikams nepavyko susitarti, kaip paskirstyti bendrijos lėšas ateinančiam 7 metų laikotarpiui. Derybas nuspręsta tęsti kitų metų pradžioje. Iki tol Britanijos premjeras turi laiko suderinti savo poziciją. Nenorėdamas prarasti palaikymo savo šalyje jis privalo rasti galimybę priversti ES taikyti griežtesnes taupymo priemones.
Kita vertus, jei D. Cameronui pavyktų pasiekti radikalių ES biudžeto apkarpymų, Britanija galimai užsitrauktų sąjungininkių nemalonę. Pirmiausia tai būtų Lenkija ir Baltijos šalys, kurioms Briuselio parama yra būtina siekiant modernizuoti savo ekonomikas.
ES viršūnių susitikime politikams nepavyko susitarti, kaip paskirstyti 1 trln. eurų (3,45 trln. litų) 27 ES valstybėms. Nors ši suma gali pasirodyti įspūdinga, tai sudarytų kiek mažiau nei 1 proc. kiekvienos šalies metinio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Silpnesnės ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, visomis išgalėmis siekia, kad jų ekonominei plėtrai būtų skirta kuo daugiau lėšų. O turtingosios ES valstybės narės, kaip Vokietija, Danija ir Britanija, norėtų apriboti tokį išlaidavimą.
Vis dėlto kai kurias iš jų papiktino D. Camero grasinimai vetuoti bet kokį biudžeto susitarimą, kuriame bus padidintas Britanijos indėlis. „Mano pusėje yra Europos žmonės, tvirtinantys, kad turime nustoti nuolat imti iš jų kišenių ir ES biudžetui skirti vis daugiau pinigų“, – ES viršūnių susitikime kalbėjo Britanijos premjeras.
Verslininkų nerimas
Žvelgiant iš techninės pusės Britanijos pasitraukimas iš ES nėra toks komplikuotas kaip, tarkime, Graikijos pasitraukimas iš euro zonos. D. Cameronas užsiminė apie idėją surengti referendumą dėl Britanijos narystės ES, o gyventojų apklausos rodo, kad surengus tokį referendumą dauguma britų būtų už pasitraukimą.
Vis dėlto Britanijos atveju ekonominės pasekmės būtų ne ką mažiau pražūtingos – kiltų rimta grėsmė visos ES egzistavimui. Tokia galimybė privertė sunerimti ir didžiuosius Britanijos verslininkus. „Nors yra iššūkių, Europa išlieka regionas, kuriam tenka pusė viso mūsų eksporto, – metinėje konferencijoje žurnalistams teigė Britanijos pramonininkų konfederacijos vadovas Rogeris Carras. – Griežta Europos partnerystės verslo logika turi išlikti.“
Už tolesnį Britanijos dalyvavimą ES pasisako ir didžiausi šios šalies sąjungininkai. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis britų dienraštyje „The Guardian“ rašė: „Britanija turėjo įtakos ES formavimuisi daugiau nei bet kuri kita šalis. Bendra rinka buvo Britanijos idėja. Anglų kalba yra dažniausiai vartojama ES institucijose. Svarbiausia, Britanija į ES atnešė daugiau pragmatiškumo ir politinio realizmo.“
Be to, egzistuoja tam tikras nerimas dėl užsienio politikos. JAV diplomatai nerimauja, kad praras pagrindinį sąjungininką ES viduje, o kai kurie Britanijos ekspertai baiminasi, kad pasitraukusi iš ES šalis taps labiau priklausoma nuo JAV.
„Globaliame pasaulyje Jungtinė Karalystė rizikuotų labai daug nusprendusi eiti savo keliu, – BBC teigė Europos Parlamento prezidentas Martinas Schultzas. – Jos įtaka sumažėtų ir ji atsiskirtų nuo artimiausių geografinių bei politinių sąjungininkų žemyninėje Europoje.“
Pasitraukti – ne išeitis
Norėdama išlaikyti prieigą prie pagrindinių rinkų Britanija net pasitraukusi turės laikytis ES taisyklių, tačiau nebeturės galimybės jų formuoti. Panašioje situacijoje šiuo metu yra atsidūrusi ES nepriklausanti Norvegija.
„Norvegijos modelis, kurio laikosi Islandija ir Lichtenšteinas, yra sudėtingas ir brangus, taip pat problemiškas žvelgiant iš demokratinės ir nacionalinių interesų pusės, – portalui BBC teigė Norvegijos tarptautinių santykių instituto vadovas Ulfas Sverdrupas. – Tačiau Norvegija yra maža ir palyginti turtinga šalis, neturinti ambicijų daryti įtakos Europos politikai. Kitoms šalims nepatarčiau pasirinkti norvegiškojo kelio.“
Apie galimus pasitraukimo pavojus praėjusią savaitę prabilo ir buvęs Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas. „Europa buvo nepaprastai svarbus veiksnys mūsų šaliai siekiant išlikti pasauline galia, – sakydamas kalbą verslo lobistų grupei teigė buvęs Britanijos premjeras. – Atsukus nugarą [Europai] būtų padaryta didžiulė valstybės valdymo klaida.“
Ironiška, tačiau apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos analitikai kalba daugiau nei metus, tačiau šiandien didžiausia pasitraukimo rizika tenka valstybei, kuri net nebuvo prisijungusi prie bendros valiutos sąjungos. Taigi nuo šiol apibūdinimą „Brixit“ girdėsime vis dažniau ir kalbos apie Britanijos pasitraukimą iš ES tik intensyvės artėjant 2015 metais numatytiems parlamento rinkimams.
FAKTAI: Britanija ES
ES nare Britanija tapo 1973 m. 2011 m.
Britanija į ES biudžetą sumokėjo 7,3 mlrd. svarų sterlingų (31,1 mlrd. litų)
Iš Britanijos indėlio į ES biudžetą kiekvienam šalies gyventojui per metus tenka apie 240 JAV dolerių (640 litų)
Britanijos namų ūkiai kiekvienais metais iš narystės ES gauna 1,5–3,5 tūkst. svarų sterlingų (6,4–15 tūkst. litų)
Apklausų duomenimis, už Britanijos pasitraukimą iš ES yra 56 proc. šalies gyventojų
Mindaugas SAMKUS
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (45(106), gruodžio 3 – 9 d.)
