Vienu iš kandidatų į derybininkus su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo laikomas buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras socialliberalas Antanas Valionis mano, kad derybos bus sunkios.
Seimo nario teigimu, 2010 metais, kada Ignalinos jėgainė pagal įsipareigojimą ES nebeveiktų, Lietuvai truktų apie 1,4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos.
"Tai yra nedidelis kiekis. Ir argumentus dėl jėgainės veiklos pratęsimo, kuriuos reikės pateikti, rasti ir suformuluoti bus labai sudėtinga", - sakė A.Valionis.
Tai jis pareiškė penktadienį žurnalistams po bendro Europos reikalų, Ekonomikos bei Užsienio reikalų komitetų posėdžio, kuriame aptarta padėtis Lietuvos energetikos sektoriuje po 2009 metų, kada turėtų būti uždaroma Ignalinos elektrinė.
Užsienio ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Romas Švedas taip pat prognozuoja sunkų derybų procesą, nes "reikės politinių argumentų ir labai didelių techninių argumentų".
A.Valionis įsitikinęs, kad jėgainės darbą gal ir būtų įmanoma keliems metams pratęsti.
Tačiau, anot jo, tokiose derybose su ES reiktų kalbėti tik apie sutarties dėl Lietuvos stojimo į ES vykdymą, o ne jos keitimą. Pasak parlamentaro, reikėtų remtis sutarties 37-uoju straipsniu.
A.Valionio teigimu, derybų objektas gali būti kuri nors alternatyva jėgainės veiklos pratęsimui.
Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas mano, kad vienas iš Lietuvos kozirių derybose su ES dėl jėgainės veiklos pratęsimo gali būti dėl pabrangusios elektros energijos sumažėsiantis investicijų srautas.
"Jeigu bus aukšta energetinių išteklių kaina, mažės investicijos į Lietuvą", - sakė A.Ignotas.
Pasak jo, ši "duobės problema" būtų aktuali tik kelerius metus - nuo 2010 metų, kada bus uždaryta Ignalinos elektrinė iki kol bus pastatyta nauja elektrinė - 2015-aisiais ar kiek vėliau - iki 2017 metų.
"Tam trumpam laikotarpiui neturime ekonominio pagrindimo statyti kokias nors organinio kuro dideles elektrines arba daryti investicijas ir tai stabdo visų elektrinių modernizavimą, o planus modernizuotis turi ir Kaunas, ir Mažeikiai, ir kiti miestai", - kalbėjo A.Ignotas.
Pasak jo, 2015-2017 metais ėmus veikti naujai atominei, kurios kaina bus gerokai mažesnė negu tų modernizuotų organinio kuro elektrinių, tada jų investicijos bus neefektyvios ir neatsipirks.
A.Ignotas prognozuoja, kad bankai irgi nebus nusiteikę skolinti mažoms elektrinėms, nes kils įtarimas, kad investuoti pinigai gali neatsipirkti.
Jis sako, kad "ta duobė" iškreips ne tik investicinį klimatą energetikoje, bet ir kitose srityse.
Europos reikalų, Ekonomikos bei Užsienio reikalų komitetai Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijas įpareigojo aktyviau ruošti studiją, kurioje būtų nurodyti Ignalinos atominės jėgainės pratęsimo priežastys ir būtų galima tą informaciją naudoti oficialiai.
Kol kas Seimo komitetams buvo pristatyta tik galimybių studijos ruošimo pradžia.
