Nuomonės dėl Europos Komisijos komunikato „Bendroji rinka XXI a. Europai” vasario 6 d. buvo svarstytos Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje, pranešė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius.
Ūkio ministerijos atstovai pristatė principines Lietuvos Respublikos pozicijos šiuo klausimu nuostatas, kuriose skiriamas dėmesys tinklų pramonės, ypač energetikos, transporto ir telekomunikacijų reguliavimo plėtrai, siekiama didesnės ir aiškesnės socialinės politikos, ypač emigracijos srityje, koordinavimo bei akcentuojama principinė parama Europos Komisijos siūlomam smulkaus verslo aktui.
Paslaugos vertingesnės nei prekės
Analitikas Rimantas Rudzkis, Matematikos ir informatikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, pristatė Lietuvos ekonomikos perspektyvas. R.Rudzkis pažymėjo, kad „lietuviškų” paslaugų eksporto pridėtinė vertė yra žymiai didesnė nei prekių sektoriuje, ypač didelę įtaką turi transporto ir turizmo paslaugų plėtra. Todėl ateityje turi būti teikiamas didelis dėmesys šalies paslaugų eksporto plėtrai.
Lietuvos ekonomikos plėtra - džiugina
Didelių vilčių teikia spartėjantis įmonių veiklos ir infrastruktūros modernizavimas bei rekordinis ūkio pelningumas. R.Rudzkis pastebėjo, kad Lietuvos integracija į Europos Sąjungą paspartino šalies ekonomikos augimą. Didžiausią poveikį tam suteikė ES bendroji rinka ir struktūrinė parama, o emigracijos poveikis ekonomikos augimui nėra žymus.
Ir toliau stengsimės
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas savo pasisakyme akcentavo tai, kad Lietuva laimėjo iš ES bendrosios rinkos kai kuriose ekonomikos srityse, todėl labai svarbu ir toliau siekti ES Bendrosios rinkos plėtros.
Europos reikalų komiteto nuomonės dėl ES bendrosios rinkos peržiūros projektą pristatė komiteto pirmininko pavaduotojas, nuomonės rengėjas Petras Auštrevičius. Jis pažymėjo, kad reikia ir toliau plėsti ES Bendrosios rinkos nuostatų taikymą ekonomikos sektoriams, ypatingą dėmesį teikiant energetikos, transporto, telekomunikacijų ir finansinių paslaugų sektoriams.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, jog reikia dėmesį sutelkti ir į ES paslaugų direktyvos nuostatų įgyvendinimą bei geresnio reglamentavimo priemones, kurios paskatintų ir supaprastintų verslumą Lietuvoje ir padėtų sumažinti administracinę naštą. Šiam nuomonės projektui buvo pritarta bendru sutarimu.
