Investicijų valdymo įmonių bei Gyvybės draudimo įmonių asociacijos, atstovaujančios Pensijų fondų valdymo įmones, reaguodamos į Socialinės apsaugos ir darbo ministro abejones, kam panaudoti pensijų fondų pinigai, informavo, kad visos pensijų fondų lėšos investuojamos griežtai pagal šalies teisinių aktų reikalavimus, o fondų veiklą griežtai kontroliuoja priežiūros tarnybos. 2009 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, daugiausia ne konservatyvaus investavimo fondų valdomų lėšų buvo investuota į Lietuvos vertybinius popierius ir indėlius.
Pagal 2003 m. liepos 4 d. priimtą Pensijų kaupimo įstatymą, lėšos iš „Sodros“ yra pervedamos į gyventojų, pasirinkusių sau pensiją kaupti II pakopos pensijų fonduose, asmenines sąskaitas. Pensijų sistemos dalyviui suteikta galimybė pačiam nuspręsti, kokio rizikingumo fondo vienetų jis nori įsigyti ir kokiam pensijų fondų valdytojui jis patiki iš „Sodros“ pervestą dalį jo sumokėtų mokesčių.
Pagal Lietuvos Respublikos teisinius aktus, už lėšas, esančias būsimojo pensininko asmeninėje sąskaitoje, gali būti perkami konservatyvaus investavimo, mažos akcijų dalies, vidutinės akcijų dalies ir akcijų fondų, vienetai. O pensijų fondai investuoja pagal griežtus reikalavimus į Europos Sąjungos bei Lietuvos kriterijus atitinkančius vertybinius popierius ar kolektyvinio investavimo subjektus.
Investicijų valdymo įmonių asociacijos ir Gyvybės draudimo įmonių asociacijos teigimu, akivaizdu, kad šiuo metu, kai indėlių palūkanos yra smarkiai pakilusios, t.y. Lietuvoje yra palankios sąlygos investuoti pelningiau, to padaryti neleidžia įstatymo reikalavimas į vieną valstybę neinvestuoti daugiau kaip 35 proc. fondo turto. Todėl dauguma fondų valdytojų yra kreipęsi į priežiūros institucijas prašydami leisti Lietuvoje investuoti daugiau.
Be to, kitaip nei „Sodra“ tik perskirstanti surinktas lėšas, pensijų fonduose asmeninėse gyventojų sąskaitose sukauptos lėšos investuojamos į Vyriausybės vertybinius popierius, bendrovių akcijas ir obligacijas, laikomi indėliais ir pinigais bankuose ir pan. O tai yra labai svarbu šalies finansų rinkos stabilumui ir gyvybingumui palaikyti.
Institucijos kontroliuojančios pensijų fondų veiklą – Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija – kas mėnesį skelbia visų valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (II pakopos) pensijų fondų rezultatus bei jų investicijų apžvalgas. Vertybinių popierių komisijos duomenimis nuo 2004 metų spalio, kai pradėjo veikti pirmieji pensijų fondai, iki 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 29 II pakopos pensijų fondai, kuriuos valdė 9 pensijų kaupimo bendrovės. Šių fondų bendra investicinių portfelių vertė siekė 2 250,5 mln. litų. II pakopos pensijų kaupime iš viso dalyvavo 957,3 tūkst. gyventojų. Nuo pensijų sistemos reformos pradžios priežiūros institucijos nebuvo nustačiusios nė vieno esminio investavimo reikalavimų pažeidimo.
Priežiūros institucijos, išanalizavusios II pakopos pensijų fondų investicijas, teigia, kad 2009 I ketvirčio pabaigoje be konservatyvaus investavimo pensijų fondų, kurie investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius ir kt. obligacijas, kitų tipų pensijų fondų turto daugiausia yra investuota į Lietuvos bendrovių vertybinius popierius, bei laikoma Lietuvoje indėliais ir pinigais.
