Romualda Urbonavičiūtė
Šiaulių teritorinė darbo birža parengė įsidarbinimo galimybių barometrą šiems metams, kuris nežada nieko gero Šiaulių apskrities mokytojams, socialiniams pedagogams, teisininkams, ekonomistams, bendrosios praktikos slaugytojams, staliams, floristams, kirpėjams ir daugybės kitų profesijų atstovams. Paradoksalu, tačiau būtent šiuos specialistus Šiauliuose rengia Profesinio rengimo centras ir universitetas. Tad kas daroma, kad paklausa atitiktų pasiūlą ir bedarbių skaičius mažėtų?
Atsigręžta į technologijos mokslus
Vyriausybė ėmėsi priemonių visoje Lietuvoje: 2013 metais pirmakursių studijoms pagal studijų sritis daugiausiai lėšų – apie trečdalį visos sumos – skyrė technologijos mokslų specialistams rengti. Tad universitetuose technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, humanitariniams – 1,8 mln. litų, meno studijoms – 1,5 mln. litų, socialiniams mokslams – 3,9 mln. litų, fiziniams mokslams – 2,7 mln., biomedicinos mokslams – 2,6 mln. litų, atitinkamai – ir kolegijose.
Šiais metais universitetams ir kolegijoms paskirstyta 28,1 mln. litų: 27,3 mln. litų priėmimui į valstybės finansuojamas vietas, 783 tūkst. litų studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose studijų stipendijoms.
Be to, dar 1,3 mln. litų numatyta tiksliniam finansavimui – tai yra, kad būtų paruošti valstybės ir atskirų regionų ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius atitinkantys specialistai.
Tačiau kaip rodo Vilniaus universiteto atlikta moksleivių apklausa, vis dėlto beveik trečdalis studijas ir profesiją renkasi dėl galimos profesinės karjeros ateityje, o ketvirtadaliui specialybės poreikis darbo rinkoje yra antrojoje vietoje pagal svarbą renkantis specialybę.
Galima daryti išvadą, kad bent šiuo metu jaunuoliai renkasi profesijas negalvodami ar beveik negalvodami apie įsidarbinimą įgijus specialybę. Todėl didelių uždavinių iškyla mokymo įstaigoms stengiantis subalansuoti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą.
Abiturientai pradeda domėtis darbo rinka
Šiaulių universiteto Karjeros centro direktorė Lina Bivainienė pastebi, kad dabartiniu metu esą neblogų poslinkių: „Abiturientai domisi, vertina savo galimybes konkuruoti darbo rinkoje.
Pastebimas didėjantis domėjimasis technologijos mokslais, inžinerija. Pavyzdžiui, 2012 metais stojantieji per Bendrąjį priėmimą socialinių mokslų studijų programas rinkosi 46 proc. (o 2010 metais tokių buvo 52 proc.). Pastebima tendencija, kad socialiniuose moksluose sulaukiama mažiau studijuojančių savo lėšomis, o tokių (studijuojančių savo lėšomis) daugėja technologijos moksluose.“
Tačiau vis dėlto padėtis išlieka sudėtinga – pagal minėtą Šiaulių teritorinės darbo biržos parengtą 2013 metų įsidarbinimo galimybių barometrą, šiais metais net numatoma apskrityje likviduoti dalį mokytojų, slaugos specialistų, tarnautojų, specialistų darbo vietų.
Universitete – jungtinės programos ir gretutinės specialybės
Šiaulių universiteto prorektorius studijoms Juozas Pabrėža teigia, kad Universitetas stengiasi subalansuoti padėtį kasmet atsisakydamas dalies studijų programų, jei jos yra nepaklausios ir jei jas baigusiems absolventams nėra galimybių įsidarbinti, ir siūlydamas naujas darbo rinkoje paklausias programas.
„Kurdami naujas programas stengiamės pasiūlyti naujų variantų – tai yra, gretutinių studijų programas, – sako J. Pabrėža. – Tokį modelį paskutiniu metu mes pradėjome taikyti, kad absolventas, turėdamas ir gretutinę profesiją, turėtų daugiau galimybių įsidarbinti. Be to, paskutiniu metu didelį dėmesį skiriame jungtinėms programoms su kitais – Lietuvos ir užsienio – universitetais. Jungtinė programa su Klaipėdos universitetu, manome, turėtų būtų sėkminga, nes specialistus ruošia geriausia abiejų universitetų profesūra. Dar dvi jungtinės studijų programos sudarytos su Lenkijos Vroclavo ir Latvijos Rezeknės universitetais, rengiamos ir kitos programos. Čia matome neblogą perspektyvą būsimam absolventų įsidarbinimui.“
Kartu studijų prorektorius pripažįsta, kad jau seniai abiturientai dažniausiai renkasi socialinius mokslus, o dėl laisvos rinkos universitetai to nelabai gali reguliuoti.
„Todėl Švietimo ir mokslo ministerijos žingsnį padidinti finansavimą technologijų programoms vertinu teigiamai. Tačiau manau, kad reikėtų kompleksiškiau spręsti ne vien technologijų, bet ir fizinių, biomedicinos ir kitų mokslų studijų sričių finansavimo, prioritetų klausimus, – teigia J. Pabrėža. – Manyčiau, kad reikalingi labai rimti tyrimai – kokių specialistų po 2–4 metų reikės Lietuvai.“
Darbininkiškas profesijas renkasi daugiau abiturientų
Didžiausios įsidarbinimo šiais metais galimybės yra kvalifikuotiems darbininkams – tarptautinio krovinių vežimo vairuotojams, vairuotojams ekspeditoriams, pardavėjams, virėjams, stogdengiams, santechnikams ir t. t. Tai yra, tiems, kuriuos rengia Šiaulių profesinio rengimo centras. Centro direktoriaus pavaduotojas Rimantas Urmonas taip pat teigia, kad planuojant priėmimą 2013 metams, atsižvelgiama į darbo rinkos pokyčius.
Šiais metais nebeplanuojama priimti į buitinės elektroninės aparatūros taisytojų, mokesčių inspektoriaus padėjėjo, sekretoriaus mokymo programas vien dėl ribotų galimybių įsidarbinti, ketinama formuoti nebe tris, o tik vieną apdailininkų grupę, ir tai tik todėl, kad išlaikytų šios specialybės darbuotojų poreikį.
„Tačiau paklausiausia, kaip bebūtų keista, vis dar yra kirpėjo mokymo programa, nors įsidarbinimo galimybės labai ribotos, – sako R. Urmonas. – Paklausios ir tarp stojančiųjų, ir darbo rinkoje išlieka prekybinio profilio, maisto ruošimo ir automobilių remonto mokymo programos. Keista, tačiau nepopuliari pas mus yra metalo apdirbimo staklininko specialybė, nors yra įsidarbinimo galimybių ir darbdaviai skatina šią specialybę įsigyti.“
Kitaip nei universitetinės ir neuniversitetinės šalies aukštosios mokyklos, Šiaulių profesinio rengimo centras gali net pasigirti čia stojančių abiturientų skaičiumi – stoja ir prieš kelerius metus baigusieji vidurines mokyklas. Tiesa, dauguma abiturientų – iš regiono, o ne iš Šiaulių miesto. „Kad mūsų Profesinio rengimo centras būtų atsidūręs krizinėje situacijoje, nepasakyčiau – mus gelbsti platus profilis ir orientavimasis į darbo rinkos pokyčius“, teigia Šiaulių profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui.
Absolventai ne tik darbo biržos rūpestis
Nors Šiaulių universiteto ir Profesinio rengimo centro prognozės gana optimistinės, Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Vaidos Ignotienės nuomonė kiek atsargesnė – kol kas mokymo įstaigos nelabai atsižvelgia į darbo biržos pateiktas įdarbinimo prognozes. „Nors panašu, kad po truputėlį pradedama jomis domėtis, – pripažįsta V. Ignotienė. – Šiaulių universitetas jau kreipėsi, kad kuo dažniau pateiktume papildomą analizę apie absolventų įsidarbinimą pagal įgytas universitete profesijas.“
Darbo išteklių skyriaus vedėjos nuomone, mokymo įstaigos bent vienerius metus turėtų nerengti tų specialistų, kurių paklausa jau kelerius metus darbo rinkoje praktiškai yra nulinė.
Nors darbo rinkoje nepaklausūs yra floristai, kirpėjai, kosmetologai, manikiūrininkai, tačiau šių ir kai kurių kitų specialybių atstovai darbo vietų gali susikurti įsigiję verslo liudijimų. Todėl, V. Ignotienės nuomone, jaunuolius reikėtų labiau orientuoti į profesinį mokymą – amatininkų profesijas, nes kai kurių specialybių kvalifikuotų darbuotojų dar labai trūksta.
„Kol kas dar atsisakoma norų vaikus išleisti į aukštuosius mokslus, nesvarbu, ar jie turi gebėjimų, ar ne, todėl pamirštamas profesinis mokymas, nors tiek Šiaulių, tiek kiti profesinio rengimo centrai turi puikių mokymo bazių, – teigia Darbo išteklių skyriaus vedėja. – Todėl jau šiemet Šiaulių profesinio rengimo centras numato, kad mažai centre profesijas įgijusiųjų registruosis Darbo biržoje, nes jau dabar daug darbdavių laukia centre paruoštų specialistų.“
Todėl V. Ignotienė teigia, kad ne vien darbo biržos rūpestis integruoti profesijas įgijusius asmenis į darbo biržą, tai ir profesinio rengimo bei aukštųjų mokymo įstaigų, ir pačių jaunų žmonių ateities perspektyvų suvokimas.
Įsidarbinimo galimybės Šiaulių apskrityje 2013 metais
Didelės:
specialistams – pardavimo vadybininkams, buhalteriams, transporto vadybininkams, konstruktoriams, elektros inžinieriams, siuvimo technologams, programuotojams, baldų dizaineriams, psichologams, gydytojams.
Darbininkams – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, vairuotojams ekspeditoriams, pardavėjams, virėjams, barmenams padavėjams, grindinio klojėjams, betonuotojams, stogdengiams, tinkuotojams, santechnikams, elektrikams, apdailininkams, šaltkalviams, konditeriams, siuvėjams, medienos apdirbimo staklių operatoriams.
Ribotos:
specialistams – kompiuterių sistemų inžinieriams, elektronikos inžinieriams, mechanikos inžinieriams, maisto produktų ir gėrimų technologams, matematikos mokytojams, darželio ir lopšelio auklėtojams.
Darbininkams – degalinės operatoriams, mūrininkams, dailidėms, suvirintojams, skardininkams, automobilių šaltkalviams, baldžiams.
Mažos:
specialistams – aplinkos apsaugos inžinieriams, lietuvių kalbos mokytojams, anglų kalbos mokytojams, dailės mokytojams, kūno kultūros mokytojams, pradinio ugdymo mokytojams, socialiniams pedagogams, bendrosios praktikos slaugytojams, kineziterapeutams, administratoriams.
Darbininkams – kirpėjams, manikiūrininkams, kosmetologams, viešbučio darbuotojams, apsaugos darbuotojams, staliams, gėlių pardavėjams floristams, traktorininkams.
Šiaulių teritorinės darbo biržos informacija
