Vakar Ekonomikos komitetas apsvarstė Darbo kodekso 99, 109, 111, 127, 129, 130, 140, 141, 146, 147, 150, 151, 152, 168, 188, 195, 203, 206 ir 256 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą XIP-473.
Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas lanksčiai organizuoti darbą ir atsižvelgti į tai, kad esamas teisinis reglamentavimas neatitinka šiuo metu susiklosčiusios situacijos darbo rinkoje. Siūloma nustatyti galimybes lanksčiau tartis dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo reglamentavimo, peržiūrėti nuostatas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva kai kurių reikalavimų palengvinimo, sudaryti palankesnes prielaidas efektyviau organizuoti darbo laiką įmonėje.
Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus pranešime teigiama, kad priėmus įstatymo projektą būtų sudarytos teisinės prielaidos ne tik lanksčiau organizuoti darbo santykius, bet ir būtų paskatinta socialinio dialogo Lietuvoje plėtra bei lankstus saugumo principų įgyvendinimas darbo santykiuose.
Ekonomikos komitetas, paskirtas papildomu, iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto nuomonę dėl projektui pateiktų gausių pastabų ir pasiūlymų. Komitetas pritarė tokioms projekto iniciatorių nuostatoms:
Terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta šalims susitarus, neatsižvelgiant į darbo pobūdį;
Darbo kodekse numatyti išeitinės išmokos (kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) dydžiai kolektyvinėje sutartyje gali būti keičiami, t. y. gali būti nustatyti kiti dydžiai, bet ne mažesni nei pusė Darbo kodekse numatytųjų;
Viršvalandiniai darbai leidžiami ne tik tada, kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, bet ir jos nesant – darbuotojo ir darbdavio rašytiniame susitarime.
Komitetas nepritarė projekto iniciatorių siūlomam Darbo kodekso nuostatoms, kad darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, papildymui, numatančiam, kad kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta, kad šis apribojimas taikomas darbuotojams, auginantiems vaikų iki dešimties metų.
Darbo kodekso pataisoms dėl darbo santykių liberalizavimo kolektyvinėse sutartyse pritaria ne visi Seimo nariai. Manoma, kad darbdaviams bus suteiktos dar didesnės galimybės kuo lengviau atleisti darbuotojus, kurie papildytų bedarbių gretas.
Premjeras Andrius Kubilius darbo santykių liberalizavimą yra pavadinęs „darbo santykių modernizavimu“. „Kad ir kaip velnią vadinsi, jis vis tiek lieka velnias“, – įregistravus Darbo kodekso pataisas sakė Seimo narys Algirdas Sysas. Darbuotojams, ypač perspėtiems apie atleidimą, Seimo narys patarė domėtis ne tik savo pareigomis, bet ir teisėmis.
„Jeigu darbuotojas viską tyliai nuryja, darbdaviai tuo tik pasidžiaugia. Advokatai, darbo santykių specialistai, galų gale draugai gali patarti, kaip elgtis, užuot spontaniškai pasirašius pakištą popierių, kuriame nurodyta, kad būsi atleidžiamas savo noru, neišmokant išeitinės kompensacijos ir panašiai. Reikia būti pilietiškai drąsesniems, tuomet darbdavių savivalė, kurią dabar norima dar ir įstatymais įteisinti, bus apribota“, – patarė A. Sysas.
