„Šis klausimas tikrai intensyviai svarstomas, jis tikrai guli ant stalo, jis mums labai rūpi“, – gegužę per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo, aktualizavimo, pristatymo ir sklaidos koordinavimo darbo grupės vadovė, premjerės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė.
M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo 2025 metais programą sudarinėjanti darbo grupė šio klausimo dar neišbraukė iš savo planų, nors sulaukė skeptiškų reakcijų.
Vasarį komisijos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 58 proc. respondentų pritartų idėjai Vilniaus oro uostui suteikti kokį nors vardą, tačiau tam, jog oro uostas įgytų M. K. Čiurlionio vardą, pritarė 11 proc. apklaustųjų.
„Šiuo metu labai aktyviai dirbame su komunikacija ir labai tikimės, kad iki rudens mums pavyks pakeisti šitą rodiklį“, – sakė G. Žaidytė.
Jos teigimu, sprendžiant dėl M. K. Čiurlionio vardo suteikimo oro uostui, nepasikliaujama tik visuomenės nuomonės apklausomis. Darbo grupės vadovė tvirtino, kad ta tema kalbėta su įvairių interesų grupių atstovais – „Go Vilnius“, „Keliauk Lietuvoje“, turizmo, viešbučių ir restoranų, konferencijų ir renginių asociacijomis, Turizmo rūmais, kelionių agentūromis.
„Atsakymai, deja, buvo tokie, kad Vilniaus oro uosto, bendrai Vilniaus kaip krypties, dar niekas nežino, mums dar reikia stiprinti Vilniaus oro uostą kaip kryptį“, – sakė G. Žaidytė.
Ji pabrėžė, kad M. K. Čiurlionio vardą suteikus oro uostui, Vilniaus vardas taip pat niekur nedingtų.
Darbo grupės atstovai tvirtino ketinantys dirbti ir Lietuvoje populiarindami dailininko, kompozitoriaus vardą, nes daugelis gyventojų yra tik girdėję pačią pavardę, tačiau nežino M. K. Čiurlionio nuopelnų.
Be to, planuojama užsakyti ir naują visuomenės nuomonės apklausą.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis svarstė, kad dėl oro uosto pavadinimo turėtų aktyviau veikti visos valstybės institucijos.
„Kai kalbame apie oro uostą, Vyriausybės ir kitų valdžios institucijų – nesakau, kad valingai reikėtų primesti (sprendimą – BNS) arba įpareigoti – vis dėlto turėtų būti kitoks elgesys ir atsakomybės prasme taip pat, imtis tos atsakomybės ir suteikti vardą“, – sakė jis.
„Juoba, kad didelio pasipriešinimo nėra, o yra paprasčiausias nežinojimas, o paprastai žmonės to, ko nežino, bijo“, – teigė V. Juozapaitis.
„O kad M. K. Čiurlionis tikrai vertas tokio paminėjimo, o per tai pasaulis mus atrastų naujoje kokybėje, dėl to ginčo negali būti“, – pridūrė parlamentaras.
Kultūros komiteto narys „valstietis“ Robertas Šarknickas dėl M. K. Čiurlionio vardo suteikimo Vilniaus oro uostui siūlė surengti visuotinę gyventojų apklausą – tokią, kokią televizija „TV3“ padarė dėl Joninių paskelbimo valstybės švente.
Idėja Vilniaus oro uostą pavadinti M. K. Čiurlionio vardu buvo kilusi prieš kelerius metus, tačiau tuomet sprendimas nepriimtas.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje, mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininkas, sukūręs eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
