Šiandien Ūkio ministerija, sušaukusi spaudos konferenciją, pasidžiaugė rezultatais, kurių pasiekė ėmusi skaidrinti viešuosius pirkimus. Ūkio ministerijos tarpiniais rezultatais džiaugiuosi ir aš, manau, turėtų džiaugtis ir visi save padoriais laikantys verslininkai.
Skaidresni viešieji pirkimai, 2009-11-24
View more presentations from commonsenseLT.
Jau įsigaliojusių ir veikiančių pataisų esmė, pasak ministerijos, – didinti skaidrumą, nes skelbiama detali informacija sumažina galimybę korupcijos apraiškoms. Tai, žinoma, labai nepatinka tiems rinkos dalyviams, kurie teturi vieną konkurencinį pranašumą – „ryšius su valdžia“. Taigi, kas būtų linkęs išvežti p. Kreivį ir jo komandą į mišką už skaidrinimo darbelius?
Nomenklatūrininkų valdomų kontorėlių vadukai: visos perkančiosios organizacijos privalo skelbti, kokias prekes ir paslaugas ketina pirkti ateinančiais metais.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas, sukišęs N milijonų į iki šiol dorai neveikiančią sistemą: Perkančiosios organizacijos (PO) įpareigojamos kasmet vykdyti ne mažiau kaip 50 proc. pirkimų (pagal vertę) elektroninėmis (CVPIS) priemonėmis – užtikrinamas viešumas ir pirkimo greitis.
Ilgamečiai nepajudinami vieninteliai tiekėjai: Vyriausybei pavaldžios įstaigos įpareigojamos pirkti centralizuotai per CPO: sutrumpėja pirkimo procesas, automatiškai parenkamas pigiausias tiekėjas tipinėms prekėms (ryšys, kompiuteris, degalai, etc.), taupomi ištekliai ir mažėja pirkimo kaina.
Komunalininkai-monopolininkai (pagrinde “Rubikonas”): komunalinio sektoriaus supaprastinti pirkimai turės būti skelbiami ir vykdomi laikantis viešųjų pirkimų procedūrų. Iki šiol jie buvo vykdomi tik pagal pačios organizacijos nusistatytas taisykles, dažniausiai apie juos nebuvo skelbiama.
Šiais laikais prasižengėlių į mišką nebeveža, todėl p. Kreivys gali miegoti ramiai. Tačiau pastaruoju metu neramūs jam tapo rytai - tikiuosi, tos neramybės sėja nėra susijusi su ministro darbeliais skaidrumo srityje. Tebūnie tai sutapimas.
Ar galima teigti, kad ūkio ministerija JAU išskaidrino viešuosius pirkimus, ir Premjeras, gaunasi, įvykdė savo viešą pažadą?
Pažiūrėkim į Ūkio ministerijos prezentacijoje pateikiamus „vaisius“:
statybų kainos mažėjo 30–50 proc.
telekomunikacijų iki 70 proc.
skambučių Lietuvoje kainos 4-19 ct/min
Sk. tarp organizacijos abonentų – 0 ct/min
kompiuterinė įranga – 33,19 proc.
raštinės ir darbo stalo reikmenys – 47,88 proc.
lazeriniai spausdintuvai – 43,80 proc.
originalių spausdintuvų kasetės – 5,75 proc.
biuro popierius – 28,63 proc.
degalai – nuolaida - 5-19 ct/l
Taigi efektas iš tiesų yra. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis sutaupymas džiugina tik tas įstaigas, kurios atnaujina sutartis tipinėms prekėms, t.y. skelbia naujus pirkimus. Tarkime, skambučių (fiksuotas ir mob. ryšys) naujos kainos yra taikomos tik toms biudžetinėms įstaigoms, kurios konkursus skelbia dabar. Tos, kurios šiemet arba apskritai pastaraisiais metais neskelbė naujų konkursų, moka daugiau. Kai kurios - net po 70 centų už minutę. Tai reiškia, kad valstybė didelio staigaus sutaupymo efekto iš ryšio ir kitų paslaugų neturės tol, kol neprasisuks ratas, kurio metu visos biudžetinės įstaigos paskelbia naujus pirkimus (sutartys sudaromos max. 3 metams). Tai nesumenkina Ūkio ministerijos pastangų, tiesiog atkreipiu dėmesį, kad “pirkti trečdaliu pigiau” ir mokėti pagal seną galiojančią sutartį yra du skirtingi dalykai.
Taigi kitas svarbus žingsnis, kurio neprotekcionistinis verslas tikisi iš Ūkio ministerijos - kad šie tipinių prekių/paslaugų pirkimai (per CPO) maksimaliai išpopuliarėtų. Nes dabar CPO naudojasi tik 237 perkančiosios organizacijos, kai jų ant Lietuvos, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, yra apie 5.000…
O jei pridursime, kad Ūkio ministerijos rankos dar nepriėjo iki netipinių (IT sistemos, įvairi įranga, statybos, pan.) prekių pirkimo išskaidrinimo, kad savivaldybės ir jų įstaigos, įmonės yra praktiškai nekontroliuojamos - gaunasi, Premjero pažadas dėl 3-4 mlrd. Lt bus neištesėtas dar ilgą laiką.
Šiandien spaudos konferencijoje nuskambėjo dar viena naujiena: po Naujų metų Viešųjų pirkimų direktoriaus poste nebeliks p. Vaičiulio. Sistema, kurią dabar turime, užaugo ir subujojo jam “kontroliuojant”. Taigi ministras pasakė, kad 2010 m. sausio 3 d. pasibaigus p. Vaičiulio kadencijai, jam nebus siūloma pasilikti. Garantuoju, kad šią žinią vežėjai-į-mišką supras kaip ženklą, kad laiko liko iki sausio. Kaži ar per likusį laiką p. Vaičiulis kibs į atlapus savo bičiuliams ir kontroliuos jų pirkimus, tad tik kvailiai nepasinaudos šia galimybe įsisavinti biudžeto lėšas ir įvykdyti metinius planus.
Beje, sistemos asas ir žinovas, įtariu, nesusiras darbo ir privačiose įmonėse - jo “work-around” žinios bus bevertės. Nes Ūkio ministerija žada, kad pasikeis žaidimo taisyklės (aš tuo labai norėčiau tikėti). Juk ne paslaptis, kad by default konkursai netipinėms prekėms/paslaugoms (IT sistemos, serveriai ir techninė įranga, transportas, statybos, remontas, kt.) skelbiami tik tuomet, kai jau žinomas laimėtojas. Be abejo, pasitaiko išimčių. Taigi post-Vaičiulinė era gali atnešti Lietuvos rinkai labai didelių permainų: bus labai sunku tiems, kurie moka žaisti tik pagal senąsias taisykles, su patepimais ir pan. Ir, atitinkamai, turėtų atsigauti tie, kurie niekada neturėjo “ryšių”, o tik gerus produktus ir procesus.
Žinoma, su sąlyga, kad Ūkio ministerija nesustos arba nebus sustabdyta pusiaukelėje kelio pradžioje.
