Aukštojo mokslo reforma švenčia vienerių metų gimtadienį. Švietimo ir mokslo ministerijos sūpuojamas kūdikis buvo ne visų laukiamas akademinėje šeimoje, ne visi džiaugėsi ir per jo jubiliejų. Nors praėjo tik metai, kai kurie reformos rezultatai išryškėjo labai greitai, kitų reiks dar keletą metų palaukti.
Kaip ir reikėjo tikėtis, per šiuos mokslo metus padaugėjo į užsienį išvykusių jaunuolių skaičius, kurie nenorėjo mokėti tūkstančių už aukštąjį mokslą Lietuvoje. Tačiau padaugėjo ne taip drastiškai, kaip buvo galima tikėtis. Tą patvirtino ir Finansų ministerijos pateikti duomenys – valstybės biudžetas gavo gerokai daugiau pajamų iš studentų kišenės nei buvo planuota. Tai reiškia, kad daugiau studentų nei manyta pasirinko mokamas studijas Lietuvoje arba jaunuoliai pirmenybę teikė brangesnėms programoms.
Apie kokybinius pokyčius kalbėti dar anksti – tą nuolat pabrėžia ŠMM. Tai galimą pateisinti, nes kitos šalys kokybinius pokyčius planavo dešimtmečiais į priekį, nors jų švietimo sistema dar neskleidė aitraus puvenų kvapo. Aukštojo mokslo reformos traukinys per metus įsibėgėjo, nors daliai akademinės bendruomenės atrodo, kad bėgiai nutiesti ne patys tiesiausi.
Tačiau šioje vietoje reikėtų nuspausti stabdžius ir paanalizuoti situaciją tų, kurie jau dabar moka už mokslą tūkstančius litų per metus. Praėjo metai, per kuriuos studentas X už inžinerijos specialybės programą sumokėjo apie 8000 tūkstančius litų. Tai maždaug vidutinė studijų kaina Lietuvoje. Jaunuolis tai daro iš tėvų kišenės arba skolinasi iš komercinio banko. Jis gerai motyvuotas, ši specialybė jam atrodo paklausi ir, jo galva, liks tokia po 5-6 metų (jei ne Lietuvoje, tai kitose ES šalyse), todėl jis pasiryžęs mokėti už mokslą visus ketverius, šešerius, o gal ir daugiau metų.
Paskaičiuokime, kiek inžinerinės specialybės studentui kainuotų paskola studijoms, jeigu mokėtų jis mokėtų ketverius metus. 8000×4=32000. Paskolą galima pradėti grąžinti praėjus metams po studijų programos baigimo, bet dar besimokant kapsės palūkanos. Jas gali kompensuoti Valstybinis mokslo ir švietimo fondas arba jas turi mokėti pats studentas. Dabar suteikiamoms paskoloms studijoms palūkanos yra apie 5-6 proc., tad palūkanos per mėnesį besimokančiam studentui sudarytų mažiausiai apie 50 litų. (Jeigu bankas skaičiuotų palūkanas tik nuo kiekvienais metais mokymo įstaigai pervedamos sumos).
Baigus studijas paskola galima grąžinti nieko nelaukiant arba per 15 metų. Prieš keletą metų transporto inžinerijos studijasbaigęs vilnietis Tomas, dirbantis pagal specialybę vieno automobilių gamintojo atstovybėje, teigia, kad šiuo metu jo ir kolegų atlyginimas svyruoja tarp 2-3 tūkst. litų, tačiau ką tik baigusiam universitetą jaunuoliui darbdavys greičiausiai būtų linkęs mokėti mažiau. Skaičiuokime, kad jaunuolis X šiuo metu per mėnesį galėtų uždirbti apie 1,5 – 2 litų. Vien paskolos grąžinimui jis turėtų dirbti nuo pusantrų iki dviejų metų. Pridėjus palūkanas visiems 15 metų, per kuriuos privalu grąžinti paskolą, „atidirbinėjimo“ laikas pailgėja iki dvejų-trejų metų. Svarbi sąlyga – nedirbantis irgi turi mokėti paskolą.
O ką jis gavo per šiuos metus ir ką jis gaus per artimiausius? Atnaujinti mokymo bazę, sukurti naujas mokymo programas reikia laiko, tačiau už studijas pinigai mokami jau dabar, o bankui reikia mokėti palūkanas. Reforma ėmė melžti pinigus iš jaunuolių vos tik prasidėjusi. Kyla klausimas, ar jaunuolis X, po trijų metų gavęs bakalauro diplomą, bus labiau darbdavių vertinamas, nei tas, kuris baigs studijas metais anksčiau ir nebus ragavęs šios reformos karčių ir saldžių vaisių.
„Lietuvoje yra didžiulė problema, kad niekas neteikia garantijų, ar studentų studijos atsipirks. Studentai yra palikti likimo valiai. Apeliuojama, kad jie subrendę, racionalūs individai, kurie turi investuoti į save ir tikėtina, kad gaus darbą. Gali būti taip, kad studentas ims paskolą, mokės už brangias studijas, bet vis tiek liks be darbo. O paskola vis tiek turi būti grąžinama“, - konstatuoja prieš ŠMM vykdomą studijų reformą pasisakančio „Solidarių Lietuvos studentų“ („Solistų“) judėjimo narė Olga Suprun.
Vadybos ir ekonomikos universiteto ISM, kuriame visos programos yra mokamos, studijų dekanas dr.Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad nemokamų pietų nebūna: „Nemokamas mokslas, kaip ir visa kita pasaulyje, labai retai būna geras – dažniausiai minimos Skandinavijos šalys yra labiau išimtis, o ne taisyklė. Besiruošiantys studijuoti turi atsakyti sau į klausimą, ar jis nori nemokamo diplomo, ar nori investuoti į savo išsilavinimą ir kompetencijas, kurios ateityje su kaupu kompensuos investicijas“.
Pinigukarta.lt šiandien domėsis, kas išlošė iš pirmųjų reformos metų – biudžetas, universitetas ar studentas. Daugiau faktų ir nuomonių rasite www.pinigukarta.lt
