Užsienio bankai vis daugiau investuoja į įvairius ekologinius projektus, o Didžioji Britanija džiaugiasi įkūrusi pirmąjį žaliąjį banką.
Praėjusiais metais „Bank of America“ ėmėsi finansuoti „SolarStrong“ projektą JAV, kuris šiuo metu yra didžiausia saulės energijos instaliacija gyvenamoje vietoje. Tai nėra pirmasis tokio pobūdžio projektas, į kurį investavo minėtas bankas 2011–aisiais. Jis taip pat suteikė 1,4 mlrd. dolerių (3,62 mlrd. litų) paskolą San Francisko korporacijai „Prologis“, kuri įrengė saulės energijos sistemą ant sandėlių stogų. Didžiajai daliai (80 proc.) paskolos garantiją suteikė valstybės Energetikos departamentas.
Šios praėjusių metų finansinės „Bank of America” injekcijos pastūmėjo jį į antrąją žaliausių pasaulio bankų sąrašo, kurį sudarė „Bloomberg“, poziciją.
Pirmoje šio sąrašo vietoje antrus metus iš eilės karaliauja Ispanijos bankas „Santander“. Jis praėjusiais metais investavo į Nevadoje statomą Pusmėnulio kopų saulės energijos gamyklą, taip pat padėjo surinkti 210 mln. dolerių (543,6 mln. litų) paskoloms pirmajam vėjo jėgainių ūkiui Vašingtone, pasivadinusiam „First Wind Holdings“.
Sudarydami sąrašą specialistai analizavo, kiek bankai investuoja ir kredituoja švarią energetiką bei kaip patys naudoja energiją, ar neteršia gamtos.
Skandinavų nėra
Trečioje vietoje atsidūrė Italijos „Intesa Sanpaolo“, skyręs 44 mln. dolerių (113,9 mln. litų) investuotojams, panorusiems įsigyti du saulės energijos parkus šioje šalyje. Bankas taip pat sumažino energijos išteklių naudojimą 6 proc. ir dėl šios priežasties pakilo 17 pozicijų aukščiau.
„Bloomberg“ sudarytame žaliausių pasaulio bankų sąraše lyderiauja Didžiosios Britanijos bankai – jų net keturi („Lloyds“, HSBC, „Barclays“, ,,Royal Bank of Scotland”), po tris sąraše yra ir JAV bei Japonijos bankų. Iš Lietuvoje didžiąją rinkos dalį užimančių Skandinavijos bankų į dvidešimtuką įtrauktas tik norvegiškasis DNB.
Specialistai pastebi, kad bankai mažina savo sunaudojamos energijos kiekius, taupiau spausdina ir mažina tolimų komandiruočių skaičių. Pavyzdžiui, „Lloyds“ teigia per pastaruosius dvejus metus apkarpęs energijos suvartojimą 7 proc., vos pakoregavęs termostatus. ,,Bank of America“ darbuotojams, įsigyjantiems hibridinį automobilį, duoda vienkartinę 3 tūkst. dolerių (7,77 tūkst. litų) premiją.
Skaičiuojama, kad investicijos į švarią energiją praėjusiais metais ūgtelėjo 5 proc. – iki 260 mlrd. dolerių (672,98 mlrd. litų). Daugiausia buvo investuojama į saulės energetiką, ypač nuo tada, kai vieno saulės lusto kaina krito 51 proc.
Vis dėlto kai kuriems bankams teko išmokti ir skaudesnių investicinių pamokų: dar 2008 metais „Goldman Sachs“ investicinė grupė buvo pasamdyta konsultacijoms ir padėjo surinkti beveik 1 mlrd. dolerių (2,59 mlrd. litų) investicijų „Solyndra“ projektui, tačiau praėjusiais metais ši saulės energetikos bendrovė paskelbė apie bankrotą, mat nesugebėjo konkuruoti su pigių saulės baterijų gamintojais iš Kinijos.
Alternatyvus finansavimas
Žaliųjų projektų valstybinis finansavimas artimiausiu metu gali sulėtėti. Praėjusiais metais baigėsi JAV vykdyta programa, kai buvo siūloma iki 30 proc. grynųjų pinigų susbsidijų atsinaujinančios energetikos projektų kapitalo išlaidoms padengti. Europos skolų krizė lėmė, kad daugelis vyriausybių mažina paskatas energetikos sektoriui.
Vis dėlto kai kurios šalys mato tai kaip alternatyvą ir dėmesio žaliajai ekonomikai nemažina: kovo pabaigoje Jungtinė Karalystė nusprendė, kad steigiamo Žaliųjų investicijų banko centrinė būstinė įsikurs Edinburge. Bankui įkurti bus skirti 3 mlrd. svarų (12,45 mlrd. litų) viešojo finansavimo lėšų, kad jis galėtų finansuoti atsinaujinančios energetikos pradinės stadijos projektus. Organizacija bus padalyta į kelias dalis, o jos pagrindinė transakcijų komanda įsikurs Londone. Planuojama, kad bankas įdarbins apie 50–70 specialistų.
Bankas veiks panašiai kaip įprasti bankai, tačiau pelną investuos į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas. Tikimasi, kad per artimiausius ketverius metus į pradinį jo kapitalą bus pritraukta apie 15 mlrd. svarų (62,26 mlrd. litų) privatus sektoriaus lėšų. Nuo 2016-ųjų jis turėtų turėti pakankamai finansinių pajėgumų aktyviau skolintis iš privačių šaltinių rinkose.
Bus daugiau
JAV pirmasis žaliasis bankas buvo įkurtas praėjusiais metais Konektikute – privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimo pagrindu. Šiuo metu žaliojo kapitalo koalicija dirba dešimtyje valstijų, kuriose taip pat planuojama įkurti žaliuosius bankus, o 2013-aisiais bus pradėtas kurti ir nacionalinis žaliasis bankas, kuris tieks nemažą finansavimo dalį vietos padaliniams.
Žaliojo kapitalo koalicijos vyresnysis viceprezidentas Kenas Berlinas teigia, kad žalieji bankai kuriami tam, jog teiktų nebrangų finansavimą švarios energijos projektams, mat tai gali juos atpiginti ir padaryti konkurencingus su iškastinio kuro produktų gamintojais.
„Žalieji bankai tik padės šiuo metu egzistuojantiems komerciniams bankams, nes daugeliu atveju jie teiks gana pigų finansavimą, kad sujungus jį su komerciniu rėmimu projektas greičiau taptųfinansiškai perspektyvus, – teigia K. Berlinas. – Žalieji bankai reikalingi, kad sumažintume kainas, nes dauguma technologijų, kuriančių elektrą, iš tiesų nepasiūlo nieko naujo, todėl vartotojas nėra suinteresuotas mokėti daugiau.“
Jis įsitikinęs, kad švarios energijos pramonė bus vertinama trilijonais dolerių pasaulio mastu, todėl dauguma valstybių pramonę rems, kol ji taps konkurencinga.
FAKTAI: Žalieji bankai
Komerciniai bankai renkasi ekologišką kryptį taupydami išteklius, mažindami taršą ir finansuodami žaliuosius projektus.
Pasaulyje pradeda kurtis ir vadinamieji žalieji bankai (angl. green banks), kurie finansuoja tik tokio pobūdžio projektus.
Vis dėlto komerciniai bankai sulaukia žaliųjų kritikos, nes teikdami kreditavimo paslaugas žaliesiems projektams jie finansuoja ir įprastas verslo šakas, neatsižvelgdami į jų vykdomą socialinės atsakomybės politiką, požiūrį į ekologiją ar etikos laikymąsi.
Manoma, kad tikrieji žalieji bankai turėtų remti žmogaus teises, neinvestuoti į netvarius projektus, branduolinę energetiką, ginklų prekybą ar genetiškai modifikuotų organizmų plėtrą, taip pat atsižvelgti į poveikį gyvūnams bei aplinkai.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (15(77) balandžio 16-22 d.), rubrikoje „Užsienyje“.
