• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Bankai ateinančiais metais atsikvėpti negalės. Jiems iššūkiai bus griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai ir prastesnės nei laukta ekonominės prognozės.

Analitikai žada, kad kitąmet bankai toliau tęs griežtą taupymo politiką, mažins darbuotojų skaičių, negalės pasigirti aukšta akcijų kaina, kentės nuo griežtesnių priežiūros institucijų reikalavimų ir prastos ekonominės aplinkos. Lietuvos bankų sektoriaus atstovai labai nesibaimina ir sako, kad jų padėtis šiek tiek geresnė nei kolegų iš Vakarų.

Masiniai atleidimai


Skaičiuojama, kad šiemet bankų sektoriuje darbo neteko apie 230 tūkst. specialistų, bet tai ne pabaiga. Bankų analitikas Dickas Bove‘as CNBC teigė, kad kitąmet šis skaičius šiek tiek sumažės, tačiau vis dar bus nemažas. Jo prognozė – 150 tūkst. atleidimų. Pasak jo, tai daryti verčia mažos palūkanų normos, griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai, pingančios bankų akcijos.

„Tai tik pradžia. Dar bus parašyta šimtai papildomų taisyklių, kurios dar labiau padidins sąnaudas finansinių paslaugų sektoriuje ir sumažins pajamas“, – teigė D. Bove‘as.

Jo prognozes palaiko ir tyrimų bendrovės „Keefe, Bryuette and Woods“ ataskaita, kurioje prognozuojama, kad kitąmet didžiausi bankai ir toliau sieks mažinti sąnaudas, o kartu su jomis mažės ir darbo vietų skaičius. Analitikai taip pat teigia, jog suintensyvės mažų ir vidutinio dydžio bankų konsolidacija.

Masiniai atleidimai palies ir Baltijos šalis. Gruodį „Swedbank“ pranešė, kad atleis 300 žmonių Baltijos šalyse, dar tiek pat – Švedijoje. Banko vadovas Lietuvoje Antanas Danys pranešė, kad šis procesas bus baigtas iki Naujųjų metų. „Nordea“ taip pat paskelbė, kad personalą sumažins 2 tūkst. darbuotojų, tačiau nekonkretizavo, kuriose šalyse. SEB kol kas tik svarsto apie galimus etatų mažinimus.

Daugiau reguliavimo

Valstybės, reaguodamos į bankų poveikį pasaulio ekonomikai, suskubo pažaboti bankų veiklą ir taikyti griežtesnius reikalavimus jų kapitalui, likvidumui, klientams nustatytiems mokesčiams. Pavyzdžiui, JAV konsultacinė grupė „Boston Consulting Group“, remdamasi 2010 m. pabaigos duomenimis, apskaičiavo, kad didžiausiems pasaulio bankams trūksta 354 mlrd. eurų (122 trln. litų), jog atitiktų „Bazelio III“ normatyvus. Mat iki kitų metų liepos jų kapitalo pakankamumo rodiklis turi pasiekti 9 procentus. Europos bankų priežiūros institucija neseniai paskelbė, kad Europos bankams, norint pasiekti šį rodiklį, trūksta 115 mlrd. eurų (396,75 mlrd. litų).

Lietuvos bankas šių metų Finansinio stabilumo apžvalgoje numato, kad pagal pagrindinį ūkio raidos scenarijų įvertinus bankų paskolų nuvertėjimo nuostolius jiems padengti reikės apie 60 mln. litų, kuriais šalies bankai savo kapitalą turės sustiprinti iki 2012 metų pabaigos. Kiek pinigų papildomai reikės sukaupti norint patenkinti „Bazelio III“ kapitalo pakankamumo reikalavimus, neskelbiama.

Šešėlio plėtra


Analitikai atkreipia dėmesį, kad griežtesni reikalavimai – puiki paspirtis klestėti šešėliniams ar nereguliuojamiems finansiniams veikėjams. Dažniausiai tai bus rizikos kapitalo fondai ar privataus kapitalo bendrovės, kurios greičiausiai supirks bankų parduodamą milijardų eurų vertės turtą. Kodėl bankai pradės pardavinėti savo aktyvus? Jie stengsis apkarpyti savo balansus, išparduoti turtą, kad patenkintų naujus kapitalo reikalavimus. Analitikai prognozuoja, kad tai gali sukelti dar vieną kreditų burbulą, nes investuotojai skolinsis pinigų, kad galėtų įsigyti bankų turtą.

Bankai ateinančiais metais atsikvėpti negalės. Jiems iššūkiai bus griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai ir prastesnės nei laukta ekonominės prognozės.

Analitikai žada, kad kitąmet bankai toliau tęs griežtą taupymo politiką, mažins darbuotojų skaičių, negalės pasigirti aukšta akcijų kaina, kentės nuo griežtesnių priežiūros institucijų reikalavimų ir prastos ekonominės aplinkos. Lietuvos bankų sektoriaus atstovai labai nesibaimina ir sako, kad jų padėtis šiek tiek geresnė nei kolegų iš Vakarų.

Masiniai atleidimai


Skaičiuojama, kad šiemet bankų sektoriuje darbo neteko apie 230 tūkst. specialistų, bet tai ne pabaiga. Bankų analitikas Dickas Bove‘as CNBC teigė, kad kitąmet šis skaičius šiek tiek sumažės, tačiau vis dar bus nemažas. Jo prognozė – 150 tūkst. atleidimų. Pasak jo, tai daryti verčia mažos palūkanų normos, griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai, pingančios bankų akcijos.

„Tai tik pradžia. Dar bus parašyta šimtai papildomų taisyklių, kurios dar labiau padidins sąnaudas finansinių paslaugų sektoriuje ir sumažins pajamas“, – teigė D. Bove‘as.

Jo prognozes palaiko ir tyrimų bendrovės „Keefe, Bryuette and Woods“ ataskaita, kurioje prognozuojama, kad kitąmet didžiausi bankai ir toliau sieks mažinti sąnaudas, o kartu su jomis mažės ir darbo vietų skaičius. Analitikai taip pat teigia, jog suintensyvės mažų ir vidutinio dydžio bankų konsolidacija.

Masiniai atleidimai palies ir Baltijos šalis. Gruodį „Swedbank“ pranešė, kad atleis 300 žmonių Baltijos šalyse, dar tiek pat – Švedijoje. Banko vadovas Lietuvoje Antanas Danys pranešė, kad šis procesas bus baigtas iki Naujųjų metų. „Nordea“ taip pat paskelbė, kad personalą sumažins 2 tūkst. darbuotojų, tačiau nekonkretizavo, kuriose šalyse. SEB kol kas tik svarsto apie galimus etatų mažinimus.

Daugiau reguliavimo

Valstybės, reaguodamos į bankų poveikį pasaulio ekonomikai, suskubo pažaboti bankų veiklą ir taikyti griežtesnius reikalavimus jų kapitalui, likvidumui, klientams nustatytiems mokesčiams. Pavyzdžiui, JAV konsultacinė grupė „Boston Consulting Group“, remdamasi 2010 m. pabaigos duomenimis, apskaičiavo, kad didžiausiems pasaulio bankams trūksta 354 mlrd. eurų (122 trln. litų), jog atitiktų „Bazelio III“ normatyvus. Mat iki kitų metų liepos jų kapitalo pakankamumo rodiklis turi pasiekti 9 procentus. Europos bankų priežiūros institucija neseniai paskelbė, kad Europos bankams, norint pasiekti šį rodiklį, trūksta 115 mlrd. eurų (396,75 mlrd. litų).

Lietuvos bankas šių metų Finansinio stabilumo apžvalgoje numato, kad pagal pagrindinį ūkio raidos scenarijų įvertinus bankų paskolų nuvertėjimo nuostolius jiems padengti reikės apie 60 mln. litų, kuriais šalies bankai savo kapitalą turės sustiprinti iki 2012 metų pabaigos. Kiek pinigų papildomai reikės sukaupti norint patenkinti „Bazelio III“ kapitalo pakankamumo reikalavimus, neskelbiama.

Šešėlio plėtra


Analitikai atkreipia dėmesį, kad griežtesni reikalavimai – puiki paspirtis klestėti šešėliniams ar nereguliuojamiems finansiniams veikėjams. Dažniausiai tai bus rizikos kapitalo fondai ar privataus kapitalo bendrovės, kurios greičiausiai supirks bankų parduodamą milijardų eurų vertės turtą. Kodėl bankai pradės pardavinėti savo aktyvus? Jie stengsis apkarpyti savo balansus, išparduoti turtą, kad patenkintų naujus kapitalo reikalavimus. Analitikai prognozuoja, kad tai gali sukelti dar vieną kreditų burbulą, nes investuotojai skolinsis pinigų, kad galėtų įsigyti bankų turtą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiti žada dar baisesnę ateitį. Bankas „Saxo“, kaip ir kasmet, parengė dešimt siaubingų prognozių ateinantiems metams. Aklai jomis tikėti nevertėtų, nes, pasak banko atstovų, „tai įvykiai, kurie greičiausiai neįvyks, tačiau labiau tikėtini nei mano rinkos“. Vienoje iš jų teigiama, kad bankų turto pardavimas taip įsibėgės, jog politikai įves naujus reguliavimus, sumažinsiančius bankų turto vertę. Rinka apmirs, o sunerimę klientai suskubs atsiimti savo indėlius. Galų gale 50 bankų bus nacionalizuoti, o keletas puikiai žinomų komercinių bankų prekių ženklų išnyks visiškai.



Lietuva neišsiskirs


Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad ateinantys metai bankams Lietuvoje nebus išskirtiniai. „Bankų sektoriaus padėtis Lietuvoje galėtų būti geresnė nei daugumoje ES valstybių, nes mūsų regiono pagrindinių bankų persiskolinimo poreikiai kur kas mažesni kitiems metams, pasižymi gerais kapitalo pakankamumo rodikliais“, – sakė jis.

S. Kropas atkreipia dėmesį, kad kitąmet šalies finansų sektoriaus laukia pokyčiai – Lietuvos bankas perims Draudimo priežiūros ir Vertybinių popierių komisijų veiklą: „Iš naujo reikės nusistatyti santykius su prižiūrinčiąja institucija, nes iš esmės formuosis visiškai nauja priežiūros infrastruktūra su duomenų teikimu, ataskaitomis, reikalavimais ir požiūriu“.

Įtempta, bet lengviau

Ūkio banko valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis prognozuoja, kad 2012 metai Lietuvoje bus įtempti, tačiau šiek tiek lengvesni.

„Turėtų būti lengviau, nes rinkoje neliko vieno veikėjo, – svarstė pašnekovas. – Buvę „Snoro“ klientai iki vasario ar kovo pasiskirstys kituose bankuose. Bankų ateitis visuomet priklauso nuo valstybės ateities, kaip valstybėje plėtojasi verslas. Galima pasakyti ir atvirkščiai: jeigu bankai padeda, verslas plėtojasi. Manau, bankai to ir norės. Nematau labai niūrių prognozių Lietuvoje veikiantiems bankams.“

Bus pokyčių

„Swedbank” vadovas Lietuvoje Antanas Danys sako, kad neaiškumas rinkose šiek tiek keičia bankų veiklos modelį. „Matysime didesnę paskolų diferenciaciją, – aiškino jis. – Pavyzdžiui, ilgai veikianti įmonė, norinti plėsti veiklą tokia apimtimi, kad sugebėtų suvaldyti riziką, gaus geresnes kreditavimo sąlygas nei nauja įmonė su nauja idėja. Tokie, kurie neturi patirties ir nori gauti didesnį kąsnį iš banko, jo negaus arba gaus griežtesnėmis sąlygomis. Galbūt tie laikai, kai vienas švarkas tiko visiems, praėjo.“

A. Danys mano, kad griežtesni reikalavimai kapitalui ir likvidumui privers bankus skirti daug dėmesio veiklos efektyvinimui, todėl intensyvios jų plėtros tarp skirtingų regionų greičiausiai nevyks. Tačiau naujų veikėjų Lietuvoje sulaukti galime – lapkritį S. Kropas teigė, kad mūsų šalimi domisi keli Rusijos bankai, kurių vienas – „Sberbank”.

O didesnių indėlių palūkanų kitąmet, pasak A. Danio, tikėtis neverta: „Europos centrinis bankas (ECB) pastaruosius porą posėdžių sumažino palūkanų normą refinansavimui ir išlaikė perspektyvą, kad ji nekils. Todėl nėra pagrindo manyti, kad Lietuvoje augs palūkanos. Gali būti priešingai: po ECB žingsnių jos Lietuvoje nesumažėjo, todėl galima net nedidelė korekcija žemyn“.

FAKTAI

Bankų reitingai

Reitingų agentūros taip pat žada sunkesnius laikus bankų sektoriuje. „Fitch“ sumažino „Bank of America“ (nuo AA- iki A), „Barclays“ (nuo AA- iki A), „BNP Paribas“ (nuo AA- iki A+), „Credit Suisse“ (nuo AA- iki A), „Deutsche Bank“ (nuo AA- iki A+) ir „Goldman Sachs“ (AA- iki A+).

Taip pat „Fitch“ paskelbė, kad gali sumažinti ir Europos investicijų banko bei Europos Tarybos plėtros banko aukščiausius AAA reitingus.

Kita agentūra „Moody’s“ anksčiau sumažino Prancūzijos bankų „Credit Agricole“ ir „BNP Paribas“ reitingus nuo Aa2 iki Aa3, o banko „Societe Generale“ reitingą – nuo Aa3 iki A1.

Reitingai mažinami dėl Europos skolų krizės bei rimtų sunkumų bankininkystės sektoriuje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų