Premjeras Andrius Kubilius jau nėra vienišas optimistas, įžvelgiantis šalies ekonomikos atsigavimą. Į jo palaikymo komandą piešdami vis šviesesnes Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomines perspektyvas įsilieja užsidirbti iš naujų klientų ištroškę bankai.
Geros naujienos bankų akimis
„Nordea Bank Lietuva" skelbia, kad Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rusijoje krizė pasibaigė, o tai, kad Estija greitai taps euro zonos nare, banko analitikai vertina kaip Baltijos šalims prasidedančią naują erą.
Ekonominės situacijos pagerėjimas taip pat lėmė vartotojų pasitikėjimo lygio augimą. Vartotojų pasitikėjimo lygio indeksas reiškia augančias išlaidas, bet tam reikia ryškesnių darbo lygio ir pajamų pagerėjimo.
Kol nedarbo lygis lieka didelis ir vidaus ekonomika silpna, infliacija neturėtų smarkiai išaugti.
SEB bankas neseniai paskelbtoje Baltijos šalių namų ūkių finansinės padėties apžvalgoje nurodė, kad Lietuvos namų ūkiai finansinio turto turi 2 mlrd. eurų daugiau negu įsipareigojimų. Estijoje proporcija atvirkštinė, o latviai skolų turi 2,5 mlrd. eurų daugiau nei sukaupto finansinio turto.
Užsienyje dirbantys lietuviai pernai į Lietuvą pervedė 2,4 mlrd. litų, o šįmet – jau 2,5 mlrd. litų.
„Swedbanko" analitikai prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos gyventojai jau įsidrąsins vidaus rinkoje leisti bankuose sutaupytus beveik 2 mlrd. litų. Mat ekonominės Lietuvos perspektyvos, nors ir lėtai, kinta gerėjimo kryptimi.
“Nordea Bank Lietuva" užsakymu atlikta apklausa rodo, kad per artimiausius 12 mėn. įsigyti būstą ketina apie 27,6 tūkst. šalies gyventojų.
„Snoro" bankas šįmet išdavė gyventojams vartojamųjų paskolų už 15,47 mln. litų. Per tokį pat laikotarpį 2009 m. buvo išduota tik 1,42 mln. litų vartojamųjų paskolų.
SEB banko analitikai prognozuoja, kad bankų suteiktų klientams paskolų portfelis kitąmet paaugs 5 proc., o 2012 m. – 10 proc.
Realybė kitokia
Naujausi „Baltijos tyrimų" gyventojų apklausos duomenys banko analitikų optimizmo nepatvirtina. Apklaustieji lygino savo situaciją su buvusia prieš dvejus metus, ir namų ūkių, vertinančių ją kaip blogą, padaugėjo 16 procentinių punktų. Net 51 proc. šeimų, gyvenančių kaime ir mažesniuose miestuose, neužtenka pinigų nei maistui, nei drabužiams. Didmiesčiuose tokių šeimų yra 36 proc.
Tik kas šešta šeima – 16 proc. – savo finansinę padėtį įvertino kaip gerą. Tokių šeimų pajamų vidurkis per mėnesį šiuo metu yra 3610 litų, vienam žmogui – 1380 litų.
Vis dėlto kažkaip išgyvena ir tos šeimos, kurių mėnesinės pajamos daugiau nei perpus mažesnės: 1400 litų visam namų ūkiui ir 620 litų vienam šeimos nariui.
