Prabangaus nekilnojamojo turto agentūrą Lietuvoje šį rudenį planuojantis atidaryti „Baltic Sotheby‘s International Realty“ savininkas Vestardas Rozenbergas sako, kad Baltijos šalys užsienio turtuolių dėmesio nestokoja. O artimiausiu metu iš mirties taško turėtų pajudėti ir prabangių objektų projektai.
– Žinome, kad Lietuvoje planuojate atidaryti agentūrą. Tai tiesa?
– Pagal savo strateginį planą jau seniai esame numatę dirbti visose Baltijos šalyse. 2010 metais atidarėme biurą Rygoje, kiek vėliau – Jūrmaloje, o po metų – Taline. Taigi dabar mūsų sąraše – Lietuva. Jau radome ir vietą biurui, ruošiamės atidarymui rudenį. Daugiau detalių kol kas nenorėčiau atskleisti.
– Ar pas mus pakanka prabangaus nekilnojamojo turto pardavimui?
– Mūsų ilgalaikis tikslas visose Baltijos šalyse yra žvelgti virš rinkos svyravimų, kurių šalys patiria nuo 2007-ųjų. Kadangi atstovaujame pasauliniam prekių ženklui, daugelis mūsų darbo susiję su tarptautine sinergija.
Taigi svarbiausia turėti atstovų Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, nepaisant prabangaus nekilnojamojo turto rinkos pokyčių. Beje, šis segmentas yra gerokai atsparesnis sukrėtimams: iš patirties galiu pasakyti, kad jis traukiasi apie 15 proc. mažiau nei kiti. Dėl šios priežasties prabangus turtas turi pozityvių perspektyvų Lietuvoje. Pagrindinės vietos – Vilnius, Kaunas, tačiau žvalgomės ir į poilsines vietas, kurios galėtų būti patrauklios užsienio pirkėjams iš Rytų bei Vakarų Europos, posovietinių valstybių.
Jeigu lygintume Baltijos valstybių miestų dydžius ir vietas, kuriose jie įsikūrę, pirmoje vietoje būtų Ryga su 1 mln. gyventojų, taigi ir daugiau potencialių prabangaus nekilnojamojo turto pirkėjų. Antroje – Vilnius, tada Talinas, Kaunas. Pastaruosius metus naujų projektų plėtra buvo pasyvi visose valstybėse, tačiau artima ateitis parodys, kaip sugebame konkuruoti pritraukdami tiesioginių užsienio investicijų ir atnaujindami statybas.
– Lietuva, turbūt kaip ir kitos Baltijos šalys, nėra itin išreklamuota užsienyje. Kaip pritraukiate klientų?
– Baltijos šalys galbūt nėra visiems žinomos, tačiau mums labai padeda „Sotheby‘s“ tarptautinė sistema ir pasaulyje pripažintas prekių ženklas. Biurai skirtingose šalyse keičiasi informacija, sudaro nekilnojamojo turto objektų sąrašus, naudoja įvairius rinkodaros įrankius. Pasaulis mažėja ir mes negalime nuspėti, kur rasime potencialių klientų.
Tikslinė kiekvienos šių valstybių auditorija šiek tiek skiriasi dėl politinių, ekonominių ir geografinių priežasčių. Skiriasi ir šalių teisinė bei mokestinė aplinka, kuri veikia tiesiogines investicijas. Pavyzdžiui, Latvijoje neseniai priimti leidimo gyventi šalyje pakeitimai padėjo pritraukti daugiau užsienio investicijų, beje, daugiausia iš posovietinių valstybių.
Lietuvoje mes kalbame daugiausia apie investicijas sostinėje, taigi čia visuomet bus vietos pirkėjų, taip pat užsieniečių, besidominčių turto įsigijimu. Šios investicijos yra tvarios ir jų vertė bent jau nemažės. Kalbant apie poilsines vietoves, tokias kaip pajūris ar Druskininkai, jos taip pat domina tarptautinius pirkėjus.
– Neseniai Lietuvoje įvestas nekilnojamojo turto mokestis objektams, viršijantiems 1 mln. litų. Tai neatbaidys potencialių klientų?
– Nekilnojamojo turto mokestis šiuo metu galioja daugelyje šalių, taip pat Latvijoje. Čia jis, beje, padidintas 2010-aisiais ir dar augs nuo kitų metų. Tačiau jis prabangos sektoriaus itin neveikia ir nelemia kliento apsisprendimo pirkti turtą. Tam daugiausia įtakos turi sprendimų kombinacija, kuri priklauso nuo to, ar turtas bus pagrindinė gyvenamoji vieta, ar skirta laisvalaikiui.
Pastato kokybė, vieta, infrastruktūra, saugumas gyventojui ir investicijoms, galimybė gauti nuolatinį leidimą gyventi, laisvai keliauti, pavyzdžiui, Šengeno zona – tai rūpi klientams. Taigi kuo daugiau pranašumų – tuo geriau. Labai svarbus ir emocinis faktorius, o žmonių skoniai labai skirtingi: vieniems reikia klasikinės, kitiems modernios architektūros, tretiems labai svarbus interjero dizainas ir t. t.
Gyvename tokioje Europos rinkoje, kurioje visos šalys konkuruoja norėdamos pritraukti užsienio investuotojų, taip pat nekilnojamojo turto sektoriuje, nepriklausomai nuo to, ar tai bus pramoninis, komercinis ar gyvenamasis segmentas.
NUOMONĖS: nekilnojamojo turto mokestis kenkia rinkai?
Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas:
Nekilnojamojo turto įstatymas reikšmingų pokyčių rinkoje neturės. Jis neišvengiamas ir ateityje jį mokančiųjų daugės. Tie, kurie perka brangų turtą, finansiškai yra pajėgūs. Tokių mažai apgalvotų pirkimų, kai bankas įsiūlydavo labai brangų turtą, nėra. Taigi mokestis nelabai atbaidys potencialius pirkėjus
Andrius Kubilius, ministras pirmininkas:
Mūsų vyriausybė yra aiškiai pasakiusi, kad nekilnojamojo turto mokestis, galiojantis pagal europinius standartus, būtų racionalus dalykas. Manau, net perskaičius įvairių partijų programas būtų galima aiškiai prognozuoti, kad normalus nekilnojamojo turto mokestis, neorientuotas vien į prabangą, Lietuvoje tikrai turėtų atsirasti
CV: Vestardas Rozenbergas
Iki 1997 m. baigė Stokholmo ekonomikos mokyklą Rygoje bei Latvijos universitetą
1997–2005 m. pradėjo dirbti norvegiško kapitalo NT investicijų kompanijoje „Investa“, reorganizavus šią bendrovę tapo kompanijos „Linstow Baltic“ valdybos nariu
2005–2010 m. kūrė privatų verslą ir plėtojo NT projektus „Industrialais Terminals“ bei „Jaunciema Krasts“, įkūrė prabangaus NT kompaniją „Immostate“
Nuo 2010 m. įkūrė „Baltic Sotheby`s International Realty“ agentūras Rygoje, Jūrmaloje ir Taline
Evelina POVILAITYTĖ
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (31(93), rugpjūčio 27-rugsėjo 2 d.), rubrikoje „Kitu žvilgsniu“.
