Atlyginimų ir paklausos sąlygojamų kainų spiralė Lietuvoje toliau sukasi, tik šį kartą ja sparčiai judama žemyn, sako „Swedbank“ analitikai. Jie prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet kris bent jau perpus tiek, kiek krenta eksportuojamų prekių kainos, ir atsidurs 2007 metų lygyje.
Banko analitikai taip pat įspėja dėl gresiančios antros emigracijos bangos.
Šiandien paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) neatskaičius mokesčių antrąjį 2009 metų ketvirtį sudarė 2172,6 litus ir, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, sumažėjo 2,9 proc.
Vidutinis „į rankas“ gaunamas darbo užmokestis sudarė 1687,1 litų, jo kritimas per metus siekė 1,5 proc. Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, darbo užmokestis po mokesčių sumažėjo 0,9 proc. Realusis darbo užmokesčio sumažėjimas, kuris skaičiuojamas įvertinus infliacijos įtaką, buvo 6,4 proc.
„Darbo užmokesčio ir vartojimo spiralė šiuo metu visu greičiu sukasi žemyn. Kritus paklausai ir eksporto, ir vidaus rinkose, įmonėms tenka konkuruoti kaina, todėl jos mažina kaštus, tarp jų ir darbo užmokestį. Savo ruožtu, sumažėjus pajamoms, gyventojai tampa jautresni kainų pokyčiams, vartojimas dar sumažėja ir ratas sukasi iš pradžių“, – sako „Swedbank“ analitikė Lina Vrubliauskienė.
Pasak jos, darbo užmokestis kinta ta pačia kryptimi, kaip ir eksportuojamų ir importuojamų prekių kainos.
„Atlyginimas yra už darbą mokama kaina, tad krentant prekių kainoms, mažėja ir darbo užmokestis. Kita vertus, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje nedarbas – panašūs skaičiai yra tik Latvijoje, Estijoje ir Ispanijoje. Perteklinė darbo jėgos pasiūla taip pat mažina atlyginimų už darbą kainas”, – sako L. Vrubliauskienė.
Statistikos departamento duomenimis, per metus iš Lietuvos eksportuotų prekių kainos nukrito beveik 20 proc., o importuotų prekių – 14 proc.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokesčio mažėjimas šiemet bus didžiausias ir sieks apie 10-12 proc.
„2010 metais ši tendencija, manome, išsilaikys, tačiau darbo užmokesčio mažėjimo tempai bus lėtesni – atlyginimai turėtų kristi dar 5-7 proc. Reikia turėti galvoje, kad šis kritimas bus matomas lyginant ne su „sočiais“ 2008 metais, kaip dabar, o su 2009-ųjų sunkmečiu“, – sako L. Vrubliauskienė.
Pasak jos, nors darbo užmokesčio mažėjimas yra neišvengiamas, siekiant atkurti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, ilgalaikėje perspektyvoje šis procesas gali būti žalingas šaliai dėl galimos antros emigracijos ir protų nutekėjimų bangos.
„Tokią tendenciją jau matome Latvijoje. Lietuvoje ji kol kas ne tokia akivaizdi, tačiau ateityje gali išryškėti. Ekonomikų atsigavimas Vakarų Europos valstybėse ir JAV prasidės gerokai anksčiau nei tai pajus Lietuva. Mūsų ekonomika vėl kilti pradės tik po to, kai atsigaus svarbiausios eksporto rinkos. Tai reiškia, kad bus netrumpas laikotarpis, kai situacija Lietuvos ir Vakarų valstybių darbo rinkose itin skirsis ir tai gali paskatinti antrąją emigracijos bangą. Tai reiškia, kad atsigaunant šalies ekonomikai Lietuva vėl gali susidurti su darbo jėgos problema, o ilgalaikėje perspektyvoje emigracija gali daryti skaudžią įtaką Valstybinės socialinio draudimo sistemos situacijai“, – sako „Swedbank“ analitikė Lina Vrubliauskienė.
